Savęs pažinimo kelias

(Šis įrašas darytas anksčiau, 2022 sausį, bet publikuojamas dabar)
Čia pateikiu daugiausia tik vienų kursų darbo pavyzdžius ir santrauką, kursų, kuriuos praėjau ir kurie buvo skirti ko-priklausomiems žmonėms. Tai, ką aš pasiėmiau iš ten, yra tarsi toks žemėlapis, schema apie tai, kur noriu sukti savo gyvenimą (ar gal tiesiog meną gyventi), kokiomis kryptimis vadovautis... kokias kasdienes užduotis daryti, kaip įvaldyti emocinę ok būseną, kaip visus šiuos dalykus įjungti, įgalinti ir pan. Kursai nėr avienkartiniai ir juos veda Richard'as Granon'as, šiuo metu jie perkelia savo svetainę į naują adresą ar kažkas tokio, bet kontaktus ir info galima rasti jo   YouTube arba Telegram paskyrose, jei susidomėjote.
Taigi, kodėl gi tarsi ir svarbu žinoti, ko tu nori iš savo gyvenimo ir kodėl? - ar kitaip tariant, kokios kryptys - vertybės, dorybės jumyse natūraliai lenkia jus link jūsų tikslų, norų, vizijų, svajonių, gyvenimo būdo kūrimo? Na... atsakymas turbūt yra tas, kad pasaulyje yra per daug pasiklydusių žmonių... per daug žmonių, kurie ką nors seka ir vos ne garbina tik todėl, kad negali susikurti savo pačių gyvenimų ir iššūių.. Tai - visiška betvarkė, žmonės pavydi, kaltina, apanka nuo savo pačių emocingumo.... žmones visiskai numiršta vidumi nuo ko racionalizavimo, nes taip jau yra, kad tokio tipo žmonės galvoja, jog jei tu nesi priimtinas ir etiškas, tuautomatiškai esi aka nusikaltėlis, toliau racionalizacija matyti nesugeba... Tokia yra šio žmonių tipo vertybė :D "elkis nromaliai kaip visi arba aš tave pastatysiu į vietą“... jokios vizijos, jokios krypties, tik pompastiškas, grandioziškas "AŠ" – vaikiškas ego. Taip pat yra daug vertybių signalizavimo (bet ne jų laikymosi) – tai yra, kai žmonės juokiasi iš vertybių, vaizduodami jas kaip archajišką dalyką, kurio niekas niekada negali ir neturi laikytis... Taip, suprantu, tu jaunas, tau ne rūpi, tu viską žinai ir tas "viskas" yra viskas, kas ŠIĄ DIENĄ madingiausia, priimtiniausia, geriausia lyg mes neturėtume jokios istorijos, ji tarsi nukirsta ir tarsi ŠI DIENA irgi nevirs istorija, ji tarsi visada liks ŠIA DIENA.. ir čia turbūt nelabai gali kaltinti žmones tuo veinadieniškumu, manau. Tiesiog nesugebėjimas iš tikrųjų išaiškinti, iškristalizuoti sau savo vertybių, dorybių ir turėti kažkokią jų sistemą ar tai matricą, vėliau verčia jas - tas vertybes bent jau  signalizuoti.... Vadovavimasis dorybe tave ir tavo kasdieną paverčia moraliais, gėrais ar kažką, na tai tada viskas tampa labiau aišku, tiesu ir disciplinuota, o išoriškai tai irgi atrodo gerai ir moraliai ir ten pan... na, ir todėl žmonės, kurie negali ar nenori susikurti savo vertybių, jas tiesiog signalizuoja: čia štai aš palaikau lygybę, čia aš palaikau žodžio laisvę, čia aš palaikau žmogų-vorą, čia štai palaikau logiką. Kad ir kokių vertybių aukštinimą turėtų visuomenė šiuo metu, kitiap tariant, kur tik pučia šiandienos vėjas, ten bus ir jie. Ir vėl, jei turite tvirtą pagrindą, galite atrodyti taip pat populistiškai, kaip čia aprašiau... kodėl? Nes jums nelabai rūpi diktuojama vertybių mada, ji keičiasi, kaip ir keičiasi jūsų palaikoma vertybių sistema, tad kodėl kartais neatsišviežinus, tiesa? Ypač, jei žinai savo, kodėl nepasidomėjus, kokia yra šių dienų dorybių sistema apskritai aplink... Neapsigaukite, vieną žmogų pusto ir nešioja vėjas, juk nuosava matrica neegzistuoja, o kiti joja madų vėjais iš smalsumo, nes jie turi savo rodiklius... tai jodinėja daugiau iš smagumo nei :D dėl populizmo ar noro įsiteikti žmonėms. Nes, na kodėl neįgijus naujų patirčių, užstrigti savose schemose nėra nei gerai nei sveika... kaip ir neturėnt savo sistemos ir šaknų nėra taip jau smagu bandyti lėkti kartu su madų vėjais, tai gaunasi daugiau kaip kamikadzės bandymai tapti pripažintu. Ir vis gi kaip atrodo ta vertybė, dorybė? Yra daug gerų, begalė jų sąrašų internete ar knygose, be abejo, - mūsų galvose ir kasdieniuose pokalbiuose taip pat.
Kai kuriuos sąrašus galite rasti čia arba čia arba čia taip pat ir pan.
​Taigi kažkurios vertybės gali būti jūsų gyvenimo kryptimis, galima gan nesunkiai pamatyti, kaip mūsų gyvenimo sprendimus ar kasdienines užduotis ir net mūsų elgesį iš tikrųjų lemia šios vertybės, net jei mes iki tol to nežinojome :D tai - nuostabūs atradimai, kai pagaliau pamatai, kad tai realiai veikia ir atpažįsti, kaip viskas gerai suderinta tau net neįtariant. Tai yra išeitis iš tos pasaulinės matricos, kurios taip nekenčiate, kuri nurodo, ką jums reikia daryti, kodėl... ko negalite daryti ir kuo būti ir kodėl... Ir tai kartu yra kelias į jūsų asmeninio gyvenimo aiškumą, laisvę, jūsų pasirinkimai ir suvokimai, jūsų kelias, jūs pats, o ne tas "jūs", kurio reikalauja aplinkiniai, taigi..niekas negali jūsų kontroliuoti ir valdyti lygiai kaip ir jūs negalite kontroliuoti ir valdyti kitų, na, tikrai kad nelabai tai gaunasi.
Pasirinkę savo vertybes, po to galite susikurti tam tikras jums svarbias sritis: santykiai, karjera, finansai, laisvalaikis, fizinė sveikata, psichinė sveikata, pomėgiai, dvasinė sveikata, išsilavinimas, pasaulėžiūra ir pan. Tada galite susieti savo pagrindinius gyvenimiškus tikslus prie tų pagrindinių sričių, kuriose jums svarbios. Pavyzdys: KARJERA – noriu gauti pirmąjį darbą pagal savo profesiją arba noriu užimti geresnes pareigas; arba SANTYKIAI - noriu vykti su savo sutuoktiniu į santykių terapiją ir (arba) į atostoginę kelionę; Mano tikslas SVEIKATOS SRITYJE yra pasiekti optimalų svorį ir (arba) pasiekti išraiškingus bicepsus ir pan. Žodžiu, pasipaišyti ar užsirašyti kažką panašaus į tai:

Antrame paveikslėlyje taip pat galite rasti keletą kitokių aspektų nei kryptingumas pagal vertybes. Šie aspektai:
– Kaip jaustumėtės pasiekę kiekvieną iš užsibrėžtų tikslų
– Kokie būtų jūsų kūno pojūčiai, juos pasiekus
– Kokias kliūtis ir barjerus reikia įveikti siekiant savo tikslų.

Taip pat galite susikurti kitokio tipo vizualizaciją apie tai, kokioj būsenoje būtumėte ir kaip jaustumėtės pasiekę kiekvieną iš tiklsų. Šie pratimai padeda ne tik suprasti, bet ir pajusti - nukelti save į tą laiką, kai tarsi jau pasiekėte tikslą. Tai sukurią įtikinamesnę motyvaciją siekiui.

Ir nesu tikras, bet šiam kartui gal jau ir užteks, daugiau detalių ir/ar kasdieninę emocinę sveikatą palaikančius pratimus aprašyčiau kitame įraše. Tai, ką minėjau aukščiau, daugiausia buvo susiję su bendro paveikslo sukūrimu, išlaikymu ir atnaujinimu, kai tam ateina laikas arba prireikus priešokom. Neprivalai kasdien įkrauti savęs į „armijos pajėgas“, bet kartais tai yra būtent tai, kas geriausia... Viskas priklauso nuo jūsų; jūsų būdas išlaikyti savo gyvenimo kelią, jo siekti ir leisti jam sukurti jūsų asmenybę - visa tai ir yra geriausi įmanomi pasirinkimai, kaip ir jūs pats sau esate tokiu pasirinkimu. Neatsisakykite savo kelio ir pereikite sutiktus iššūkius, be jų pasaulis ir gyvenimas būtų nuolatinis nuobodulys. :) Pasistatykime juos, savo gyvenimus!! 🧱
bučiniai visiems ir pan. 💋
Oi.. gal ir šis video yra apie tai: kaip iš skaudinančių, manipuliuojančių situacijų – taip vadinamo dramos (arba Karpmano) trikampio – pasukti į įgalinimo situacijas arba kitaip tariant: MAGIJA VEIKIME 🪄🪄🪄 
(lietuviškai galite pasiskaityti apie dramos trikampį čia)

Kaip matote, tai dr. Gary'io Chapmano aprašytos atsiprašymo kalbos, jis taip pat apibūdino ir penkias meilės kalbas: aprašymas čia, taigi tikrai turėtų būti daug kitų būdų pažvelgti į šiuos dalykus, bet šis metodas vis dar praktiškas ir efektyvus. Visuomet pravartu ieškoti ir išbandyti įvairius kampus, jei tik turite tam laiko ir jėgų. VISADA.
Vėlgi, šios 5 kalbos yra skirtingos ir jei atsiprašysite tik savo kalba, jūsų mylimasis ar artimas draugas ar tėtė, mama, vaikas gali to nepastebėti, nekreipti dėmesio ir vis tiek jaustis jūsų įskaudintas ir tai gali privesti prie didžiausių nesusipratimų. Na ta situacija, žinai, kai tu išreiški savo meilę ir tavo mylimasis tiesiog negali gauti tavo žinutės, perimti tavo jausmo, ji ar jis tavęs net nepastebi.... Tas pats ir čia. Taigi įkeliu dar vieną paveiksliuką su tais pačiais 5 būdais atsiprašyti, tai gali suteikti daugiau aiškumo, kuo gi skiriasi tie 5 atsiprašymai:

1. Sakant „atsiprašau“ paprastai reikia sąrašo, ką jūs padarėte ne taip. Analitinis.
2. ​Atsakomybės prisiėmimas – tai priminimas, kad esi suaugęs ir gali susitvarkyti net po klaidų. Reikia sąrašo, o ypač išgirsti žmogų, priimti jo tiesą ir jausmus be jokių abejonių ir neužtikrintumo.
3. "Ką padaryti, kad viską ištaisyti?" - Tai toks verksmas dėl santykių atitaisymo, sutvarkant vieną skriaudą po kitos, kad tik atsipirktų nuoskaudą. Čia daugiau veiksmo, nei žodžių.
4. Kalbama apie savęs, elgesio keitimą ir taip, kad daugiau nepasikartotų tos pačios situacijos. Aktyvus požiūris, siekiantis ilgalaikiškumo, ateities.
5. Ar tu man atleisi? – Šitą aš matau rizikingiausiu, nes visiškai atsiduodate tam žmogui, kurį įskaudinote, ir tik jis, o ne jūs spręs, ar jums galima atleisti ar ne.

Ketvirtas ir paskutinis iš eilės:
Dezorganizuoto prieraišumo stilius (akronimas – DP)
Nedrąsusis džiunglių karalius – liūtas... ką gi, šio tipo bruožai:

• Šie žmonės niekada nėra kažkuo tarpiniu tarp juodo ir balto, angelo ir velnio, visko arba nieko, jie yra tarsi dvi priešingybės viename ir nuolat kovoja, kad rastų sau taikią, ramią akimirką... bent akimirką.
• Šie žmonės gali būti laimingi ir dėkingi už mažą ramybės ir laimės sekundę su kuo nors. To visiškai pakanka, kad jie imtų tave dievinti. ir.... kartu norėtų, kad ir tu niekada nebūtum gimęs, nes dabar, jie galėtų mirti, kad ta mini sekundė patirta su tavimi jiems pasikartotų... paradoksalu, bet jie taip pat mirtų, jei ta sekundė virstų diena, savaite ar metais.. nes tai jiems būtų visiškai kita ir nežinoma planeta, o tai gali atrodyti perdėm pavojinga.
• Vaikais būdami DP buvo ir chroniškai skriaudžiami ir apleisti... jie negalėjo rasti ramybės nei su savo globėjais ir taip pat negalėjo rasti to vieni... Būdami suaugę, jei nedirba su savo prieraišumo būdu, tokie žmonės neturi įpročių jaustis saugiai nei tarp žmonių, nei vienumoje.
• DP yra stresą patiriantys žmonės, kurie nuolat yra išgyvenimo būsenoje arba, kitaip tariant, dažniausiai būna tokioje būsenoje.
• DP yra aukštų pasiekimų žmonės, nes kiekvienas pasiekimas kuriam laikui suteikia palengvėjimą - ramybę, gal net laimę. Taigi, rimtai ir įspūdingai materialiai sėkmingi žmonės gali būti DP.
• DP mėgsta pabaigas... pabaiga reiškia palengvėjimą, laikiną būseną pailsėti, negalvoti, neveikti... tiesiog atsipalaiduoti.
• Dėl savo nuolatinės išgyvenimo būsenos DP turi tai kompensuoti kai kuriomis itin išskirtinėmis savybėmis bei įspūdingais įgūdžiais, jie iš esmės yra savo srities karaliai ir gali daryti tai, ko žmonės net neįsivaizduoja, jog apskritai yra įmanoma ir realu.

gerai... dar kai kas, hm:

• DP gali užsidaryti vien dėl to, kad išsenka... ar pajunta, supranta prievartos arba palikimo grėsmę iš partnerio ar draugo, tai gali būti net nereali grėsmė.. arba jūs gal dar net pats nesuprantate, kad galbūt norite palikti santykius su DP, o galimai jūs norite tiesiog pailsėti, padaryti pertrauką ir nelabai švelniai ir subtiliai tai iškomunikavote. DP gali pamanyti, kad jūs tikrai paliekate juos arba jiems bus labai sunku kartu, todėl jie išeis pirmi... jie negali rizikuoti apsunkinti savo ir taip nuolatinės išgyvenimo būsenos, kurioje jau ir taip yra kasdien, kas minutę, todėl išeiti pirmiems yra šiek tiek mažiau geresnis ir mažiau stresingas sprendimas nei leisti kitam save sužeisti. Dėl tų pačių priežasčių jie pirmesni įskaudins draugą, partnerį, jei jaus, kad tai gręsia jiems patiems.
• DP gali turėti gerus gebėjimus suprasti ir klausytis, bet jų būsena reikalauja iš jų išteklių, kurie tiesiog per dideli, kad juos būtų galima ignoruoti... ir jie atima milžinišką energijos kiekį, todėl jei gali atrodyti šiek tiek sutrikę, pasimetę, gal net sudarys nelabai protingo žmogaus įspūdį ar ne itin nuoširdaus, kiek autistiško, uždaro, atsiskyrusio.
• Taip pat.. jei DP išeina žmonėtis, kitaip tariant, šventę švęst :) jie įjungia visai kitą pavarą: jie yra garsiausi, patraukliausi vakarėlių žmonės, aktyvūs, švytintys, sukuriantys vakarėlio atmosferą, kuri irgi gali atrodytų ne iš šio pasaulio, tiesiog nereali... jie staiga tampa viso ko centru, magnetizuojantys ir taip padaro tokiu būdu, kurio niekas net negali nei suprasti, nei perimti, nes jis per sudėtingas ir sunkus pakelti,  todėl niekas net nebandys. Išskirtinis, ypatingas, neįprastas DP pasaulis.

Ozo šalyje DP man yra liūtas. Gana įdomus dalykas, DP, nors ir yra labai įspūdingi ir jaudinantys... jie iš tikrųjų neturi daug drąsos... ypač kai kalbama apie pažeidžiamumą, tam tikrą apsinuoginimą. Jie nepasitiki tavimi, savimi ir niekuo, o tuo pat metu, keista, bet dažniausiai atrodo, kad su jais geriau nejuokauti, na, ta prasme, geriau jau nesimaišyti jiems po kojomis. Jie bijo atsiverti arba būti autentiški tiek kovingai, tiek jautriai ir kitais būdais. Lygiai kaip tas liūtas, kuris yra džiunglių karalius... o Ozo žemėje jis visiškai neturi drąsos. Štai toks paradoksas ir kontrastas kaip ir DP  pasaulis: paradoksalu, kaip jie žūtbūt nori ir siekia gero ryšio ir taip beviltiškai negali sau jo susikurti... :/ Vakarų populiacijoje yra apie 5% DP.

​Jei matei filmus tokius kaip Gyvenimas yra gražus, gali suprasti, ką reiškia būti DP. Tėvas šiame filme sugeba sukurti iliuziją, kad net mirties stovykloje gyvenimas nėra toks jau blogas, jis tai daro norėdamas paguosti savo sūnų, kuris kartu su juo pateko į konclagerį. Būtent tai DP sugeba kiekvienoje situacijoje, kuri dega pavojumi ir rizika, gal būtų paradoksalu, kad kai visi privaro į kelnes ir bėga, DP dažniausiai išlieka tvirti... Jų gyvenimas toks, tiesiog jų vaikystė juos ištreniravo kiekvieną dieną atviru protu ir širdimi susidoroti su aplinkos beprotybe ir liguistumu. Nepasitikėjimo/netikėjimo artimo žmogiškumu beprotybe ir žiauria, liguista žmonių korupcija, kurios įtakoje jie parduos savo sielą dėl bent kokios naudos, žaisdami įtemptomis žmonių emocijomis. DP beveik akimirksniu permato kiekvieną įmanomą bullshit'ą ir baksnos į tai pirštu prieš tai neatsiklausę leidomo :). Tai yra pats kiečiausias, kitaip tariant, įtikinamiausias "bad ass" iš visų 4 prieraišumo tipų, nors... tragedija čia yra būtent ta, kad jų galvoje kas sekundę verda išgyvenimo - SIAUBO būsena ir jiems reikia įspūdingai ilgo laiko tam, kad pailsėti, atsigauti, atsitraukti... tai lemia šių žmonių pomėgį pabaigoms... nes pabaiga yra pažadas šiek tiek pailsėti nuo beprotybės, su kuria jiems reikėjo susidurti nuo pat mažens ir vis dar... tenka tuo gyventi kasdien (tik jau viduje, jų pačių galvose). Prieš nuvertindami DP žmones, turėkime šiek tiek empatijos, šiam prieraišumo tipui to labiausiai reikia.
Beje, galima pakeisti originalų - iš šeimos atsineštą, išmoktą prieraišumo tipą. ✌️