Visuotinai priimtinas elgesys 7: VANDUO

🌊 Plaukimas ir laukiniai vandenys
Šįsyk rašau apie nėrimus, plaukimus ir viską, kas susiję su laukiniais vandenimis: ežerais, tvenkiniais, prūdais, upėmis, jūromis, vandenynais… gal net kriokliais. Žodžiu – viskuo, kas ne baseinas.
Per keletą paskutinių metų pasirinkau būtent juos. Nors anksčiau plaukiojau baseinuose – su džakūziais, pirtimis, dušais, gym’u šalia. Viskas „pilnas komplektas“. 
Taigi… kodėl tai liko praeityje, o dabar yra vis ežerai, vis lagūnos, tvenkinėliai, lochai kaip kad įvardina škotai čia Škotijoje, kur ir gyvenu.

Istorija gana paprasta, net kiek kurioziška, bet kartu išvedanti prie grynesnio, natūralesnio savęs.
Viskas, aišku, prasidėjo nuo finansų ir laiko trūkumo. Mašina genda, elektronika – atskira pragarėlio rūšis, garažistai įssistatę kiaulės akis kainas kelia lyg siūlytų pirkti butą. Laikas eina, pinigai tirpsta, sportai lieka užribyje. O jei jau moki tiek, kiek čia ima už gym/baseino abonimentą, tai norisi visko: ir pirties, ir gym’o, o ne „pūkšt ir lauk“.Priedo lankant baseiną greit neišeitų visvien, nes būtinas normalus dušas prieš ir po patekimo į jį.
Laikas eina. Ateina vasara. Reikalai pajuda su automobiliu pagaliau, laiko atsiranda vėl. Socialiniuose tinkluose – pilna besimaudančių ežeruose. Pradedi dairytis. Bandai. Pamažu randi idealų ežerėlį, primenantį vaikystę: maudymosi drabužiai kabantys ant šakos, netaisyklingas vanduo, jokio chloro kvapo, jokios grūsties, ypač vėsesnėmis dienomis.
Ir čia man asmeniškai labai svarbus momentas – nenuobodus plaukimas. Ne kaip gyvūnėliui narve pirmyn–atgal, o kaip gyvūnėliui laisvėje. Paukščiai, medžiai, o plūduriuojant ant nugaros – dangus, debesys, saulė.
Po tokio rojaus aš tiesiog nebesuprantu baseinų. Rimtai.
Na gerai, nervina dėdulė su lastais, plaukiantis lėto katerio greičiu (prisieki sau pasiekti tokį pat greitį tik be lastų), ir lenkai, paliekantys šiukšlynus po laužų, bet čia - juk menkniekis. O štai vasarą renki gervuoges aplink, rudenį – grybus. Vau.

​
❄️ Žiema ir nėrimai
Ir tada ši atrasta idilė, euforija gauna į kaulus. Ateina ruduo, o su juo pranešimas, kad reikia keltis, be abejo, ne savo noru. Finansinė situacija – šikna (nebuvo laiko suspėti atsitiesti po mašinos fiasko), todėl kiekviena diena – lyg kautynės: su emocijomis, su suvokimu, su savimotyvacija YPAČ.
Oras vėsta. Ežeras vis dar gražus. Žmonės vis dar ateina – su plūdurais, arbata, patirtimi. Rugsėjis – puiku. Spalis – įmanoma.  Būsto dar vis nėra.. beveik gavau vieną, bet išslįdo. Kiekvieną šaltesnę dieną plaukimas atrodo lyg kažką įrodantis žygdarbis:
vyriškumą – taip, ne visi plaukioja prie 15°C,
ištvermę – taip, jos dabar tiek reikia pačiam, galėjimą – irgi.
Lapkritis… gaunu butą, persikeliu.  Pamažu randu ežerų naujoje vietoje… tęsiu.. Ežerų vanduo jau vos siekia 10°C, bet aš vis tiek lendu, nes euforijos taip lengvai neišvysi... net jei ji ir aptalžyta įvykių. :D
Ne visada plaukiu daug. Kartais tiesiog įlendu. Bet to pilnai užtenka.
Kodėl? Priežasčių begalė – jas matote paveikslėliuose. Nenoriu aiškinti iki kaulų.

🏊‍♀️ Ką noriu pasakyti

• Visiems, kam sunkiau su mobilumu – plaukite.
• Visiems, kam nemalonios gym’ų ir baseinų grūstys – eikite į gamtą.
• Visiems, kam patinka ištvermė – panirkite žiemą. Nuotaika šauna aukštyn neišvengiamai.
• ​Kam noris malonaus laiko gamtoje, ar kaunantis su depresyvumu, ar nuimant nerimą, apskritai chaosą galvoje – vandenyje viskas dingsta.
• Visiems, kas ieško sveikos priklausomybės – priklausykite vandens prisilietimui. Geresnio glėbio nėra. Na, nebent jos.

Ir dar – visiems nėrikams ir plaukikams, pamišusiems dėl laukinio vandens: aš jus matau. Jūs man padedate. Ačiū.

🏊‍♂️ Trumpai apie kūną

• Kam trūksta ryškaus apversto trikampio – plaukimas idealu.
• Kam norisi viso kūno treniruotės vienu metu – plaukimas idealu.
• Kam sunku su bėgimu, sąnariais, nugara – plaukimas tinka beveik visiems.

Nebūtina tapti čempionu. Mėgautis – tikrai galima.

---

Šiek tiek natų pabaigai - splish splash ​💦 😅​