Savęs pažinimo kelias

  • Pradžia
  • Blog'as
  • Konsultacijos-emocinė pagalba
  • Savityros resursai
  • Kiti resursai
    • Menų, architektūros dalykai
    • Vaivorykštiniai resursai
    • Augalinės mitybos resursai
  • Parduotuvė
    • Gyvenimo Architektūros Dovanos >
      • Asmeninės Dovanos
      • Suvenyrai
    • Lauryno Arbatos Fabrikas >
      • Arbata
      • Prieskoniai
      • Veganiški sūriai
  • Apie mane
    • Kontaktai
  • Parama
  • in English
  • Pradžia
  • Blog'as
  • Konsultacijos-emocinė pagalba
  • Savityros resursai
  • Kiti resursai
    • Menų, architektūros dalykai
    • Vaivorykštiniai resursai
    • Augalinės mitybos resursai
  • Parduotuvė
    • Gyvenimo Architektūros Dovanos >
      • Asmeninės Dovanos
      • Suvenyrai
    • Lauryno Arbatos Fabrikas >
      • Arbata
      • Prieskoniai
      • Veganiški sūriai
  • Apie mane
    • Kontaktai
  • Parama
  • in English

Savęs pažinimo kelias

Blog'as

Kiek kainuoja laimė? Apie finansinę sveikatą

30/1/2024

0 Comments

 
Visi žino, kad kuo didesnes pajamas gaunam, tuo laimingesni ir labiau patenkinti jaučiamės, bet galbūt ne visi žino, kad pasiekus konkretų pajamų dydį, pasitenkinimas nebeauga, plokštėja. Todėl ir nusprendžiau parašyti apie tai, galbūt kam nors bus naudinga žinoti, kad tas įsitikinimas, jog tik labai didelis pinigų kiekis gali užtikrinti gerą savijautą, yra visiškas mitas, o be to čia apskritai yra daugiau niuansų.
Pirminį tyrimą šia tema 2010 m. atliko Danielis Kanemanas ir Angusas Dytonas. Abu autoriai yra Nobelio premijos laureatai, šį tyrimą galite rasti čia. Jų tyrimas nurodo, kad egzistuoja tam tikra pajamų suma, po kurios žmonės nebegauna emocinio postūmio, motyvacijos, kitaip tariant – po tam tikros sumos emocijos tampa 'drungnos', nemotyvuojančios. Tyrėjai išsiaiškino, kad JAV žmonės uždirbantys daugiau nei vidutiniškai 75 000 USD per metus (maždaug 50 000 GBP tada, kai buvo atliktas tyrimas - 2010 m., suma pakitus dėl infliacijos) žmonės nebepatiria didesnio pasitenkinimo / mažiau neigiamų emocijų. Yra prielaida, kad emocijos nusistovi dėl to, kad pasiekus tam tikrą komforto lygį, jo perteklius nebesuteikia to paties pasitenkinimo, o visa atsakomybė dėl pinigų suvaldymo išlieka ta pati arba netgi didėja.
Kiekvienai šaliai ir miestui ši sumos riba skiriasi, labiau išsivysčiusiose šalyse ir miestuose ji didesnė, o mažiau pažengusiose mažesnė. Ir taip, matyt, dauguma žmonių įvardija panašias sumas toje pačioje šalyje iiiiiir tame pačiame mieste. Štai keletas statistinių šalių pavyzdžių:
Picture
Šį šaltinį ėmiau dėl jame pavaizduotų realistiškesnių sumų. Yra ir kitos vaizdinės medžiagos, straipsnių, pavyzdžiui – „Daily Mail“.
Kitą svarbų veiksnį, susijusį su finansais ir pasitenkinimu, radau Ramito Sethi veikloje. Ramitas S. – amerikiečių rašytojas, savarankiškai paskelbęs save asmeninių finansų patarėju. Jis yra kelerių knygų, laidų (galima rasti ir „Netflix“ platformoj) ir pan. autorius. Pagrindinis jo mokymų raktas, manau, yra ne bijoti, ne vengti jau esamų finansinių sistemų regione, kuriame gyvename, o vietoj to geriau jas pažinti ir panaudoti savo ir savo senyvo amžiaus dienų labui. Bet ne vien tik tai... Jis turi neįtikėtinai naudingą ir novatorišką įžvalgą, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir kiekvienam reikia kitokio „turtingo gyvenimo“ stiliaus. Tai gan paprasta idėja, pvz:
- Jonas mėgsta keliauti ir nemato nekilnijamos nuosavybės naudos, todėl jo "turtingas gyvenimas" būtų toks, kur jis išleidžia viską, ką gali, kelionėms ir visiškai neleidžia nė cento nekilnojamam turtui. Galbūt jis aplankys net ir daugelį itin turtingų šalių, bet niekada nenusipirks buto ar net kambario.
– Magda nori kurti labdaros organizacijas ir jaustis turtinga tokiu būdu, atiduodama viską įmanomą bendruomenei, o drabužiuose, madoje ir panašiuose dalykuose nemato vertės. Taigi ji retkarčiais gali imtis reikliausių ir rizikingiausių labdaros projektų, bet taip pat gali dėvėti tą pačią aprangą, kad reprezentuotų savo projektus 3 metus iš eilės. Taip yra todėl, kad ji mato save kaip turtingą žmogų tokiu būdu ir niekaip kitaip.
Na, lyg ir perdaviau šią idėją, manau. Ji yra apie savęs pažinimo reikalingumą ir leidimą sau turėti viską, ko labiausiai trokšti, ir nesivarginti dėl jokių normų ir rūpinimosi tuo, ko tiesiog nevertini ir laikai labiau kliūtimi.
Picture
Taigi, pagrindinės mintys, kurias norėjau perduoti yra:
1) Pinigai suteikia pasitenkinimą tik iki tam tikros sumos.
2) Pravartu žinoti savo "turtingo gyvenimo" stilių ir jo laikytis. 
P.S. Neturiu nė menkiausios dingsties tapti finansų ekspertu. Ne, mano priežastys ir tikslas šiuo ir panašiais straipsniais yra įprasminti pinigus/karjerą gyvenime taip, kad tai taptų  tenkinančia asmeninės sveikatos dalimi.
Mes turim fizinę, emocinę ir santykių sveikatą, bet turime ir finansinę. Ir niekas kitas čia mūsų taip pat neišgelbės :) taigi būkite aktyvūs, būkite agresyvūs, kreipkitės pagalbos, imkitės visko, kas veiktų už jus, o ne prieš jus.
✊

0 Comments

Apie meninius problemų sprendimus – gynybos mechanizmus

26/1/2024

0 Comments

 
Šį kartą rašau apie gynybos mechanizmus, jų yra tikrai daug, be to juos galima būtų pavadinti gan švelniau, pavyzdžiui: meniniais ir kūrybiniais problemų sprendimas.
Kai kalbam apie gynybos mechanizmus, paprastai kalbama apie žmonių (visų žmonių) elgesį, kai tiesiog nenori atsidurti tose pačiose situacijose, kurios sukėlė jiems daug kančios ir emocinio diskomforto (galima rasti video čia arba čia). Žmonės įvardina diskomfortą įvairiai, pvz: "man tai sukėlė blogus jausmus“, „aš jaučiausi blogai“ ir pan., ne tai, kad situacija objektyviai ir apskritai turėjo būti absoliučiai bloga, na, bet... tai - jau kita tema. Taigi gynybos mechanizmai yra būdai kaip nors išvengti ir apeiti šias problemines situacijas, kad daugiau neatsidurtumėme panašioje psichinėje/emocinėje būsenoje.
​Žmonės dažnai turi kelis gynybos mechanizmus ir naudoja juos tam tikrais deriniais. Vienas tokių mechanizmų klasifikavimo pavyzdžių gali būti ši raganiškai atrodanti eneagrama (ne pentagrama :D jokių prakeikimų nevyks, pažadu)
Picture
Taigi, šiek tiek ekstrapoliuokime kiekvieną iš šių dalykų:
1. REAKCIJOS FORMAVIMAS – jaučiamo jausmo išreiškimas priešingu.
2. REPRESIJA – „nepriimtinų“ jausmų slopinimas ir pavertimas priimtinesne emocinės energijos forma.
3. IDENTIFIKACIJA – visiškas mums duodamo vaidmens prisiėmimas iki tiek, kad prarandame ryšį su tuo, kas esame viduje.
4. INTROJEKCIJA - nesąmoningas žmogaus ar fenomeno savybių įtraukimas į savo psichiką.
5. IZOLIACIJA – gali būti fizinis atsitraukimas nuo kitų, bet taip pat reiškia pasitraukimą į mintis, atsitraukimą nuo savo emocijų.
6. PROJEKCIJA – vidinių rūpesčių ir baimių priskyrimas aplinkiniams ir išorinėms situacijoms.
7. RACIONALIZACIJA – likimas galvoje, jausmų ir elgesio aiškinimas arba pateisinimas, siekiant išvengti skausmo ar atsakomybės.
8. NEIGIMAS – priverstinis dėmesio ir jausmų nukreipimas, pagrįstas valia ir kontrole.
9. NARKOTIZAVIMAS – maisto, gėrimų, pramogų ar pasikartojančių mąstymo ir veiklos modelių naudojimas „užsimigdymui“.

P.S.: Ši gynybos mechanizmų klasifikacija pagrįsta devynių Eneagramos asmenybės tipų teorija ir kiekvienas tipas linkęs naudoti vieną savo esminį, pirminį gynybos mechanizmą (šaltinis – čia). Tačiau palikime šią asmenybės tipų klasifikaciją būsimiems tinklaraščio įrašams.
Daugiau apie devynis eneagramos asmenybių tipus – čia su nemokamu testu, jei kam patiktų. Eneagramos asmenybės tipų klasifikacija buvo sukurta pagal Didijį Penketą (daugiau šiame blogo įraše)

Ir keli žodžiai iš klasikinės, akademinės pusės apie psichologinės gynybos mechanizmus:
Keletas žmonių sukūrė skirtingas teorijas ir klasifikacijas, pirmoji iš jų buvo Ana Froid, Zigmundo Froido dukra, jie abu tyrė šiuos mechanizmus. Kiti autoriai, kuriuos reiktų paminėti: Otas F. Kernbergas, Džordžas Emanas Vaillantas ir Robertas Plutčikas.

Keli autoriai gynybos mechanizmus taip pat suskirstė į kai kurias kategorijas, man asmeniškai patinka Džordžo Emano Vaillanto keturių lygių klasifikacija:
  • I lygis – patologinė gynyba (psichotinis neigimas, kliedesinė projekcija)
  • II lygis – nesubrendusi gynyba (fantazija, projekcija, pasyvi agresija, vaidyba)
  • III lygis – neurotinė gynyba (intelektualizacija, reakcijos formavimas, disociacija, perkėlimas, represija)
  • IV lygis – brandi gynyba (humoras, sublimacija, slopinimas, altruizmas, numatymas)
Picture
Na ir imamės menų, ar ne? Brandžiai tik :) 🎨
0 Comments
    Paypal Me
    Revolut Me
    Picture

    Autorius- Laurynas Sadzevičius

    Tai yra mano blog'as lietuvių kalba apie savityrą, emocinį gijimą, augimą, apie psichologiją, filosofiją apskritai bei susijusias temas. 

    Archyvas

    April 2025
    March 2025
    February 2025
    January 2025
    May 2024
    April 2024
    March 2024
    January 2024
    August 2023
    July 2023
    June 2023
    May 2023
    April 2023
    April 2022
    March 2022
    February 2022
    January 2022
    December 2021
    November 2021
    December 2017
    January 2017
    January 2016
    December 2015
    October 2014

    Teminiai žodžiai

    All
    Ambivalentiškas Prieraišumas
    Asmeninės Ribos
    Atsiskleidimas
    Brandumas
    Dezorganizuotas Prieraišumas
    Diagnozė
    Didysis Penketas
    Disforija
    Gydymas
    Hormonai
    IFS
    Kontrapriklausomybė
    Kopriklausomybė
    Narciziškumas
    NVC
    Operacijos
    Prieraišumo Tipai
    Psichinės Ligos
    Psichoterapija
    Psichozė
    Saugus Prieraišumas
    Savityra
    Sociopatija
    Sutrikimas
    Sveikata
    Terapija
    Trancizija
    Translytis
    Translytiškumas
    Translytiškumas
    Vaikystė
    Vaikystės Trauma
    Vaistai
    Vengiantis Prieraišumas
    Zigmundas Froidas

Powered by Create your own unique website with customizable templates.