Savęs pažinimo kelias

Šis įrašas skiriasi nuo visų mano kada nors parašytų. Tai - (beveik) pažodinė vieno komentaro, kurį netyčia radau klausydamasis muzikos, kopija. Žinau, kad... sunkios gyvenimo akimirkos dėl sveikatos, santykių bei kitokių netekčių gali labai prislėgti, ir ši našta gali atrodyti... tiesiog kartais... nepakeliama. Taigi... tiesiog įkeliu šį sąrašą visiems, kuriems jo prireiktų, netyčia radus jį mano raštuose taip pat:

1. Kad tėvai tavimi didžiuotųsi
2. Kad įveiktumei savo baimes
3. Kad vėl pamatytumei savo šeimą
4. Kad pamatytumei savo mėgstamą atlikėją gyvai
5. Kad vėl pasiklausytumei muzikos
6. Kad patirtum naują kultūrą
7. Kad susirastum naujų draugų
8. Kad įkvėptumei ką nors
9. Kad sulauktum savo vaikų
10. Kad įsigyti sau augintinį
11. Kad pats savimi didžiuotumeis
12. Kad susitiktum su savo dievaičiais
13. Dėl juoko iki ašarų
14. Dėl laimės ašarų
15. Kad valgytum mėgstamą maistą
16. Kad matytum, kaip auga tavo broliai ir seserys, tuokiasi
17. Kad pabaigtum mokyklą, universitetą, gauti vairuotojo pažymėjimą
18. Kad įsigyti svajonių automobilį
19. Dėl šypsenos iki skausmo skruostuose
20. Kad susitiktum su savo internetiniais draugais
21. Kad surastum žmogų, kuris tave myli taip, kaip tu to nusipelnei
22. Kad valgytum ledus karštą dieną
23. Kad išgertum karšto šokolado šaltą dieną
24. Kad ryte pamatytum dar nepaliestą sniegą
25. Kad pamatytum saulėlydį, kuris uždega dangų
26. Kad matytum žvaigždes, nušviečiančias dangų
27. Kad perskaitytum knygą, kuri pakeičia tavo gyvenimą
28. Kad pamatytum gėles pavasarį
29. Kad matytum, kaip lapai keičiasi iš žalių į rudus
30. Dėl kelionių į užsienį
31. Kad išmoktum naują kalbą
32. Kad išmoktum piešti
33. Kad papasakotum kitiems savo istoriją, tikintis jiems padėti
34. Dėl šuniukų bučinių
35. Dėl kūdikių bučinių (tų, kai jie atvira burna pliaukšteli lūpomis į skruostą)
36. Dėl keiksmažodžių ir palengvėjimo, kurį jauti juos tardamas
37. Dėl batutų
38. Dėl ledų
39. Dėl žvaigždžių stebėjimo
40. Dėl debesų stebėjimo
41. Dėl nusiprausimo po dušu ir miego švarioje patalynėje
42. Dėl rūpestingų dovanų gavimo
43. Dėl „pamaačiau tai ir pagalvojau apie tave“
44. Dėl jausmo, kurį patiri, kai mylimas žmogus sako „Aš tave myliu“
45. Dėl palengvėjimas, kurį jauti po išsiverkimo
46. Dėl saulės šviesos
47. Dėl jausmas, kurį patiri, kai kažkas tavęs klausosi/skiria jums visą savo dėmesį
48. Dėl savo būsimų vestuvių
49. Dėl jūsų mėgstamiausio šokoladinio batonėlio
50. Dėl naujų drabužių
51. Dėl šmaikščių kalambūrų
52. Dėl tikrai geros duonos
53. Kad pirmą kartą laikyt savo vaiką ant rankų
54. Kad įveiktum svarbų etapą (pvz., įstotum į koledžą, baigtum koledžą, susituoktum, gautum svajonių darbą)
55. Dėl sapno, po kurio nubudus negali sustoti šypsotis
56. Dėl kvapo prieš ir po lietaus
57. Dėl lietaus garso, barbenančio į stogą
58. Dėl jausmo, kurį patiri šokant
59. Dėl žmogus (žmonių), kuris (-ie) tau reiškia daugiausia. Išlik gyvas (-a) dėl jų
60. Dėl naujų receptų išbandymo
61. Dėl jausmo, kurį patiri, kai per radiją groja tavo mėgstamiausia daina
62. Dėl jaudulio, kurį patiri žengdamas ant scenos
63. Dėl pasidalinimo savo balsu, talentais ir žiniomis su pasauliu, nes tai taip vertinga
64. Dėl pusryčių į lovą
65. Dėl vidurinės vietos kino teatre
66. Dėl pusryčių vakarienei (nes vakare jie daug geresni nei ryte)
67. Dėl maldos (jei esi religingas)
68. Dėl atleidimo
69. Dėl vandens balionų mūšių
70. Dėl naujos mėgstamų autorių knygos
71. Dėl jonvabalių
72. Dėl gimtadienių
73. Dėl supratimo, kad kažkas tave myli
74. Dėl dienos praleidimo su tokiu žmogumi kaip tu
75. Dėl galimybės užmegzti prasmingus ir ilgalaikius santykius
76. Dėl galimybės mokytis, augti ir vystytis kaip asmenybei
77. Dėl džiaugsmo ir laimės smulkmenose
78. Dėl galimybės įkvėpti kitus
79. Dėl gebėjimo kurti meną, muziką ir kitas saviraiškos formas
80. Kad tyrinėtum skirtingas kultūras, tradicijas ir gyvenimo būdą
81. Kad darytum teigiamą poveikį aplinkai ir padėtum apsaugoti planetą
82. Kad patirtum tėvystės džiaugsmus ir augintum šeimą
83. Kad išmoktum naujų dalykų ir lavintum naujus įgūdžius
84. Kad sukurtum tokį palikimą, kuris tave pratęstų
85. Kad susivyniotum į šiltą lovą
86. Dėl apkabinimų
87. Dėl susikibimo už rankų
88. Dėl tokių apkabinimų, kai jauti, kaip nuo pečių nukrinta svoris. Tokių apkabinimų, kai tavasis kvėpavimas sutampa su kito žmogaus kvėpavimu ir jaučatės lyg vieninteliai du žmonės pasaulyje
89. Dėl dainavimo pro šoną su geriausiais draugais
90. Dėl kelionės automobiliu
91. Dėl spontaniškų nuotykių
92. Dėl smėlio jausmo tarp kojų pirštų
93. Dėl jausmo, kai pirmoji vandenyno banga užlieja tavo pėdas, kulkšnis ir kelius
94. Dėl griaustinio
95. Dėl pirmos (ar šimtosios) kelionės į Disneilendą
96. Dėl mėgstamiausio maisto skonio.
97. Dėl vaikiško jausmo, kurį patiri Kalėdų rytą
98. Dėl dienos, kai viskas pagaliau klostosi pagal tavus norus
99. Dėl komplimentų ir pagyrimų
100. Kad po 10 metų pažvelgtum į šią akimirką ir suprastum, kad tau pavyko.

Originalų ماريو nario komentarą galima rasti po „YouTube“ muzikinio vaizdo įrašu žemiau:

Kitas teksto vertimas. Tai tikrai nenudžiugins tų, kuriems būtina motyvacija. Asmeniškai netikiu, kad vien tik motyvacija ar tik disciplina yra absoliutus atsakymas, bet šį sykį teks nusilenkti jos didenybei - DISCIPLINAI :P

Yra du pagrindiniai būdai, kaip piversti save ką nors nuveikti.

Pirmas, populiariausias ir siaubingai neteisingas – bandyti save motyvuoti.

Antras, mažiau populiarus ir visiškai teisingas pasirinkimas – ugdyti savyje discipliną.

Tai viena iš tų situacijų, kai pasirinkus kitokį požiūrį, iškart pasiekiami geresni rezultatai. Nedažnai girdite teisingai vartojamą frazę „paradigmos pokytis“, tačiau tai yra vienas iš tų atvejų, akimirka, kai virš galvos užsidega lemputė.

Koks tarp jų skirtumas?

Motyvacija, bendrai tariant, yra grindžiama klaidinga prielaida, kad tam tikra psichinė ar emocinė būsena yra būtina užduočiai atlikti.

Tai - visiškai klaidingas suvokimas.

Disciplina, priešingai, atskiria veiklą nuo nuotaikų ir jausmų ir taip apeina problemą, tuo pačiu nuolat juos tobulindama (nuotaikas ir jausmus).

Pasekmės yra stulbinančios.

Sėkmingas užduočių atlikimas sukelia vidines būsenas, kurias lėtiniai vilkintojai (tinginiai) mano esant būtinas norint pradėti įgyvendinti užduotis.

Paprasčiau tariant, norint pradėti treniruotis, nereikia laukti, kol įgausite olimpinę formą tam. Jūs, priešingai, treniruojatės, kad pasiektumėte šią formą.

Kai veiksmą skatina jausmai, tinkamos nuotaikos laukimas tampa ypač klastinga vilkinimo forma. Aš tai per daug gerai žinau ir norėčiau, kad kas nors būtų man į tai atkreipęs dėmesį prieš dvidešimt, penkiolika ar dešimt metų, prieš pajuntant skirtumą savo kailiu.

Jei laukiate, kol pasijusite pasirengę ką nors padaryti, būsite suklaidinti. Taip atsiranda baisios vilkinimo pinklės.

Motyvacijos vaikymasis iš esmės yra infantilios fantazijos reikalavimas, kad mums reikia daryti tik tai, ką norime daryti. Problema suformuluota taip: „Kaip aš galiu pasiruošti daryti tai, ką jau nusprendžiau daryti savo smegenyse?" Skamba blogai.

Tikrasis klausimas yra toks: „Kaip pripažinti savo jausmus nereikšmingais ir pradėti daryti tai, ką sąmoningai noriu daryti, nebūnant niurzga?"

Triukas yra nutraukti ryšį tarp jausmų ir veiksmų ir daryti tai, ką reikia padaryti. Po to jausitės gerai ir energingai.

Motyvacija yra neteisingas būdas. Esu 100% tikras, kad šis klaidingas apribojimas yra pagrindinė priežastis, kodėl daugelis išsivysčiusių šalių žmonių tiesiog sėdi su apatiniais, žaidžia Xbox ir masturbuojasi, užuot darę ką nors naudingo.

Tikėjimas motyvacija yra psichologinių problemų pasekmė.

Kadangi realus gyvenimas realiame pasaulyje kartais reikalauja, kad žmonės darytų tai, dėl ko niekas su sveiku protu negalėtų pajusti entuziazmo, „motyvacija“ susiduria su neįveikiama kliūtimi bandant sukelti entuziazmą tam, kas objektyviai to negali nusipelnyti. Vienintelė išeitis, išskyrus durniaus voliojimą, yra pamiršti šį „sveiką protą“. Tai baisi ir, laimei, klaidinga dilema.

Bandymas išlaikyti entuziazmą dėl iš esmės mirtinai nuobodžių veiksmų yra tyčinio psichologinio savęs žalojimo forma, savanoriška beprotybė: „Man labai patinka šie žiniaraščiai, lentelės, labai noriu pagaliau užpildyti savo metinių pajamų skaičiavimo formulę, aš labai myliu savo darbą!"

Nelaikau tyčinių hipomanijos apraiškų optimaliu žmogaus veiklos stimulu. Žmogaus smegenys nebetoleruoja prievartos iki tam tikros ribos, todėl atpildas yra neišvengiamas. Organizmas turi savo stabdžius ir apsauginius vožtuvus.

Blogiausia, kas gali nutikti, yra laikina sėkmė pasirinkus neteisingą veiksmą. Daug geresnis scenarijus yra išlaikyti realiai sveiką protą, kuris, deja, klaidingai suprantamas kaip moralinė nesėkmė: „Aš vis dar nemėgstu savo beprasmiško popierių stumdymo darbo“, „Aš vis dar mėgstu pyragus, o ne brokolius, ir negaliu numesti svorio, galbūt aš - tiesiog silpnavalis“, „Man reikia nusipirkti kitą motyvacinę knygą“. Kvailystės. Kritinė klaida tokius atvejus vertinti kaip motyvaciją arba jos stoką. Atsakymas yra disciplina, o ne motyvacija.

Yra ir kita, praktinė, motyvacijos problema. Ji turi trumpą galiojimo laiką ir turi būti nuolat atnaujinama.

Motyvacija yra tada, kai rankiniu būdu spaudžiate rankeną, kad padidintumėte slėgį. Geriausiu atveju ji sukaupia ir transformuoja energiją tam tikram tikslui. Būna situacijų, kai tai yra teisingas pasirinkimas, – į galvą ateina olimpinės varžybos ir pabėgimas iš kalėjimo. Tačiau tai yra siaubingas įprastų kasdienių veiksmų pagrindas ir vargu ar padės pasiekti ilgalaikių rezultatų.

Priešingai, disciplina yra tarsi variklis, kuris užsivedęs nuolat tiekia energiją sistemai.

Produktyvumas neturi būtinų psichinių būsenų. Norint pasiekti nuoseklių, ilgalaikių rezultatų, disciplina nusveria motyvaciją (rėžia aplink ją ratus, stuktelį ją lauk ir suvalgo jos pietus).
Galiausiai motyvacija yra bandymas pasiekti pasirengimo būseną, kad imtis kokių nors veiksmų. Disciplina - kai kažką darai net tada, kai negali.

Po to jautiesi gerai.

Trumpai tariant, disciplina yra sistema, kai, tuo metu, motyvacija yra labiau analogiška tikslui. Čia yra tam tikra simetrija. Disciplina yra daugiau ar mažiau nuolatinis dalykas, o motyvacija yra trumpalaikė.

Kaip ugdyti discipliną? Kuriant įpročius – pradedant nuo mažų, net mikroskopinių, įgaunant pagreitį procese, naudojant tuos įpročius tolimesniems pokyčiams kasdieniame gyvenime, kuriant teigiamą grįžtamąjį ryšį.

Motyvacija yra neproduktyvus požiūris į produktyvumą. Svarbiausia yra disciplina.

Iš puslapio "Psichologija, manipuliacijos, įtaka"
Vertimas: Laurynas Sadzevičius

Dar vienas teksto vertimas, dar vienas sąrašas. Šis tekstas malonesnis ir, tikiuosi, jame rasite bent dalį savęs. Gero skaitymo :)

1. Adekvatesnis tikrovės suvokimas, nepriklausomas nuo vyraujančių poreikių įtakos, stereotipų, išankstinių nusistatymų; domėjimasis nežinomybe.

2. Savęs ir kitų priėmimas tokiais, kokie jie yra, dirbtinų, grobuoniškų elgesio formų nebuvimas ir tokio elgesio atmetimas iš kitų pusės.

3. Išraiškų spontaniškumas, paprastumas ir natūralumas. Nusistovėjusių ritualų, tradicijų ir ceremonijų laikymasis, tačiau su tinkamu humoro jausmu. Tai - ne automatinis, o sąmoningas konformizmas išorinio elgesio lygmenyje.

4. Dėmesys verslui. Tokie žmonės dažniausiai būna užsiėmę ne savimi, o savo gyvenimo misija, užduotimi. Savo veiklą jie dažniausiai sieja su universaliomis vertybėmis ir linkę į jas žiūrėti iš amžinybės, o ne dabarties akimirkos perspektyvos. Taigi jie visi tam tikru mastu yra filosofai.

5. Atsiribojimo pozicija daugelio įvykių atžvilgiu. Tai padeda jiems palyginti ramiai ištverti bėdas ir būti mažiau jautriems išoriniams poveikiams. Jie dažnai linkę į vienatvę.

6. Savarankiškumas ir nepriklausomybė nuo aplinkos; atsparumas varginančių veiksnių įtakai.

7. Suvokimo šviežumas: kaskart atrandant kažką naujo tame, kas jau žinoma.

8. Ekstremalūs išgyvenimai, kuriems būdingas savojo Aš išnykimo jausmas.

9. Bendrumo jausmas su visa žmonija.

10. Draugystė su kitais save aktualizuojančiais žmonėmis: mažas ratas žmonių, su kuriais santykiai yra labai gilūs. Priešiškumo apraiškų nebuvimas tarpasmeninėse sąveikose.

11. Demokratija santykiuose. Noras mokytis iš kitų.

12. Stabilios vidinės moralės normos. Jie turi aštrų gėrio ir blogio jausmą: yra orientuoti į tikslą, o priemonės visada pavaldžios jiems.

13. „Filosofinis“ humoro jausmas. Nuotaikingas požiūris į gyvenimą apskritai ir į save patį, bet kieno nors trūkumai ar nelaimės niekada nelaikomos juokingomis.

14. Kūrybiškumas, kuris nepriklauso nuo to, ką žmogus daro ir pasireiškia visais jo veiksmais.

15. Kritiškas požiūris į kultūrą, kuriai jie priklauso: gėris pasirenkamas, o blogis atmetamas. Jie jaučiasi labiau kaip visos žmonijos, o ne vienos kultūros atstovai.

Iš puslapio „Psichologinis žurnalas“, autorius nežinomas
Vertimas: Laurynas Sadzevičius