Kaip išsirinkti terapeutą?

Teksto vertimas su mano asmenine patirtimi pabaigoje.

Pastaruoju metu Rytų Europoje psichikos sveikata tampa mažiau tabu – knygos, straipsniai ir paramos grupės socialiniuose tinkluose padeda griauti stereotipus. Vis dėlto daugelis bijo kreiptis į specialistus arba nežino, nuo ko pradėti. Štai trumpas vadovas, kuris padės žengti pirmą žingsnį.

Ar man reikia psichoterapeuto?

Pirmiausia – kuo skiriasi psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas?

• Psichologas turi psichologijos laipsnį ir padeda spręsti konkrečias problemas (pvz., šeimos konfliktus ar karjeros iššūkius). Jis negali skirti vaistų ar gydyti psichikos sutrikimų, nebent yra klinikinis psichologas, kuris atpažįsta simptomus ir nukreipia pas kitus specialistus.
• Psichiatras diagnozuoja, skiria vaistus ir gydo rimtas būkles (pvz., stiprią depresiją, haliucinacijas ar polinkį į savižudybę). Jie mažiau gilinasi į emocinį pasaulį, bet yra būtini „sunkiosios artilerijos“ atvejais.
• Psichoterapeutas dažnai turi medicininį išsilavinimą (pvz., buvęs psichiatras) ir specializuojasi gilesnėse problemose: žemoje savivertėje, nerime, depresijoje ar traumose. Psichoterapija trunka nuo kelių mėnesių iki metų ir gali būti derinama su vaistais. Kai kurie licencijuoti psichologai taip pat tampa psichoterapeutais po papildomų mokslų.

Kada rinktis ką? Jei jaučiate lengvus simptomus (pvz., nerimą ar liūdesį), pradėkite nuo psichoterapeuto. Jei pastebite stiprius nuotaikų svyravimus ar pavojingus impulsus, kreipkitės į psichiatrą.

Kaip veikia psichoterapija?

Psichoterapija – tai ne tabletė, kurios efektą išmatuosi termometru. Jos sėkmė priklauso nuo „aljanso“ – ar tu ir terapeutas esate „toje pačioje bangoje“. Svarbu:

• Aiškiai nusakyti, ko norite. Pvz., ar ieškote empatijos, ar struktūruoto plano? Ar norite gilintis į praeitį, ar keisti dabartį?
• Patogumas su terapeutu. Jo balsas, humoras ar požiūris turi „klijuoti“ su tavimi. Jei po 2–3 seansų nejauti ryšio, ieškok kito.
• Rezultatų lūkesčiai. Psichoterapija negarantuoja stebuklų, bet sąmoningai dirbdami galite pagerinti savijautą. Pvz., kognityvinė elgesio terapija (KET) duoda greitesnius rezultatus, nes fokusuojasi į konkrečias problemas (pvz., nerimo valdymą).

Pagrindinės psichoterapijos mokyklos

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Trumpiausia (4–6 mėn.), įrodymais pagrįsta. Padeda keisti neigiamas mintis (pvz., „aš nieko vertas“) ir išmokti naujų elgesio būdų. Idealiai tinka nerimui, depresijai ar perfekcionizmui.
• Dialektinė elgesio terapija: KET atšaka, skirta nuotaikų svyravimams, savižalai ar priklausomybėms. Derina sąmoningumą ir emocijų priėmimą.
• Psichoanalizė: Ilgalaikė, gilinasi į pasąmonę per laisvas asociacijas. Tinka tiems, kas nori suprasti giliausius vidinius konfliktus, bet trunka metus.
• Geštalto terapija: Fokusuoja į „čia ir dabar“, padeda subalansuoti emocijas ir racionalumą. Trunka iki 2 metų.
• Egzistencinė terapija: Tinka ieškantiems gyvenimo prasmės ar bijantiems pokyčių. Skatina sąžiningumą su savimi ir atsakomybę už pasirinkimus.

Adaptuota iš puslapio „Psichologinis žurnalas“, autorė: Daria Varlamova
Vertimas ir adaptacija: Laurynas Sadzevičius

---

Iš asmeninės patirties:
Mano kelias su psichoterapija

Renkantis terapeutą man nesvarbūs diplomai, keistenybės ar amžius. Penki universitetai? Puiku, bet ne būtina. Keistokas ar emocionalus? Man tinka, jei tik „limpa“. Jaunesnis už mane? Kodėl gi ne – abu mano terapeutai buvo lietuviai ir jaunesni, o terapinis ryšys vis tiek veikė, nors ir su šypsena. Tikėjimas, politika ar auklėjimas? Dievaž, nesvarbu. Svarbiau – ar žmogus žino savo vertybes ir gyvena pagal jas. Man tai yra svarbiausia.

Kas man svarbu?

• Ilgalaikė terapija. Pirmiausia, terapija, kuriai būtinas kantrus darbas su senomis, užsisenėjusiomis traumomis. Man patinka lėtas kasinėjimas: emocija po emocijos, per senus rūsius, pilnus „babasų“ (vaikiškų baimių) ir lobių. Kognityvinė terapija man pasirodė lyg laiko švaistymas, o į asmenį orientuota psichoterapija? Ne man – ir taip per dažnai vadovauju. Reikia gido, kuris būtų kantrus, bet su mokytojo ar net guru gyslele.
• Intelektualus ir emocinis ryšys. Būtinas, man reikia žmogaus, kuris pagauna mane, nes tai protas, tai širdis užgožia viską. Retas su tuo susitvarko – net artimi draugai, ką jau kalbėti apie specialistus. Reikia savarankiško, drąsaus mąstytojo, kuris nebijo būti kontroversiškas.
• Tinkamas laikas. Gydomasis ryšys įvyksta, kai viskas griūva. Po nepavykusių santykių, kai nebeatsikeli, kai nori tik besąlygiško palaikymo – net jei už tai susimoki. Tada atsiranda toks ryšys, kai kažkurioje sesijoje staiga išsilieji upeliais. Tai skausminga, bet neįtikėtinai gyva. Lemtingos akimirkos keičia viską, jei šalia yra žmogus, kuris jas išlaiko.
• Tvirtas charakteris. Galiausiai, man reikia tvirto charakterio. Terapeutas turi būti kaip uola – sustabdanti, prakalbanti, net pasijuokianti iš mano audrų su meile. Kartais tam reikia įžūlios drąsos ar kūrybiško chaoso, kuris atrodo „žiaurus“, bet yra teisingas. Prieš tamsą reikia juodo sąžiningumo – visi turime savo „čiurlioniško šaulio“ momentų.

We are alive, woo ))

⬅️⬅️⬅️ Saulė eina Šaulio ženklu.
XI iš 12 paveikslų ciklo "Zodiakas"