Savęs pažinimo kelias

Vakar mano kūnas patyrė mažytį išlikimo režimo pragarėlį — dėka darbo programėlės, kurios algoritmai kartais nusprendžia, kad vairuotojo ribos ir saugumas yra antraeiliai dalykai.
Prieš pat vakaro bonusą buvau nusiųstas į tamsią, be žibintų loftų gyvenvietę, kur poilsiautojai slankioja kaip NPC su alkoholio buffu. Rasti adresatą tokiomis sąlygomis dažnai yra kaip pereiti vieną iš „Squid Game“ etapų.
Ir, aišku, kūnas po tokios patirties perėjo į „krizės režimą“: vakare pradėjau ryti viską, kas buvo po ranka. Jokių stabdžių, jokio gėdos jausmo — tik primityvus išlikimas.
Nors paprastai griežtai riboju kalorijas ir badauju, nes mano kūnas — gal dėl hormonų terapijos, genetikos ar amžiaus — kitaip iškart įjungia „kaupti, kaupti, kaupti“.
Tą vakarą visas režimas buvo tiesiog išjungtas.
Trumpai tariant — paršelio akimirkos.
Bet būtent šioje mini agonijoje įvyko vienas labai aiškus suvokimas — apie prieraišumo tipus ir „Squid Game“ logiką. Iškilo ir dar viena įžvalga, bet apie ją — sekančiame įraše.

Saugiųjų nuobodybė
Nesvarbu, ar domiesi prieraišumo stiliais, ar ne — vienintelis sveikai funkcionuojantis iš jų yra saugusis.
Visi likusieji, kiek besistengtų kurti įspūdžius, horizontus, ateities vizijas… vis tiek galiausiai atsiremia į realybę.
Vieniems atrodo, kad jie yra pagrindinis „Squid Game“ prizas — o visi kiti tik vikšrai, pasmerkti ropoti.
Kiti demonstruoja gebėjimą kurti ryšį su visais įmanomais žmonėmis… tik ne su savimi.
Treti griauna sistemą, bet kai sistema nereaguoja — pradeda griauti save.
Žmonės išsenka, griūna santykiai, įvyksta katastrofos arba „wow efektai“, bet be vidinės atramos.
O saugieji… jie nuobodūs. Taikūs. Paprasti. Taip, tie, kurie susituokė apie 27-35 savo metus ir niekada neišsiskyrė. Ne, ne iš pareigos, o dėl to, kad juos tenkina ryšys. 
Ne kosminiai grybai, ne tundros dievai, ne auksiniai standartai.
Tiesiog normalūs žmonės — kaip visi, ir visiškai unikalūs kaip kiekvienas, kas vaikšto šita Žeme.
Tokia nuobodaus stabilumo prabanga. Ir todėl jie laimi.

Gera žinia: prieraišumo galima išmokti
​Kaip galima išmokti keisti elgesį, atsisakant pvz: valgyti vištieną arba vartoti alkoholį, net jei tai buvo vaikystės komfortas.
Biologija niekur nedingsta, bet elgesį rinktis galima.
Lygiai taip ir prieraišumo tipas, tai nėra likimas, tai — įgūdis.

„Squid Game“ metafora prieraišumui
⏺️ Vengiantys (avoidant) — žaidimo organizatoriai, prižiūrėtojai, tie, kurie sėdi ant auksinių unitazų.
Visi kiti jiems atrodo žemesni, nes kitaip tektų susidurti su savo pačių vidumi.
Jie niekam neleis laimėti žaidimo. Įskaitant save.
🔼 Nerimastingi (anxious) — didžioji žaidėjų dalis.
Tylūs, nuolankūs, kovojantys iki paskutinio kraujo lašo.
Jie mano, kad nėra verti laimėti — ir to visiškai pakanka, kad niekada nelaimėtų.
⏹️ Dezorganizuoti / chaotiški (disorganized) — grynas chaosas.
Nuo išsišokėlių iki nematomųjų.
Kartais su auksiniais unitazais, kartais — su kruvinais kelėnais.
Jie nei griauna žaidimo, nei jį tęsia; NEsaugumas niekada nepriartėja prie nulio.
Čia gali rasti ir žaidimo kūrėją (taip, dar rašysiu ir apie jį), ir pirmą iškritusį žaidėją.

Išėjimas vis tiek egzistuoja
​Kiekvienas iš tų ženkliukų — ⏺️🔼⏹️ — gali tapti paprastu, žemišku, normaliu žmogumi, sutariančiu su savimi ir kitais.
Pradžia visada ta pati:

• Pastebėti, kokiame žaidime dalyvauji.
• Ar verti kitą jame dalyvauti.
• Ar tiesiog plauki pagal vidinį ritmą, kuris kartojasi, nes taip įpratai: nei tai žaidi, nei tai verti kitus žaisti, bet tiesiog trankai sistemą ir save.
  

Pastebėjimas — pirmas gijimo ženklas.
O kai pamatai, atsiranda pasirinkimas:

• nelikti žaidime,
• nebevesti žaidimo kitiems,
• nebegarbinti žaidimo kaip prieštaros realybei.

Tada imi suprasti, kad ryšys — tiek su kitu, tiek su savimi — nėra pavojus.
Tai -- tik ryšys.
Tik intymumas.
Tik buvimas.

Galiausiai: supranti, kad visi pasako tik apie save
​Žmogus, kuris tave atstumia — kalba apie save.
Žmogus, kuris negali būti vienumoje — kalba apie save.
Žmogus, kuris ir atstumia, ir bijo vienumos — kalba apie savo vidaus chaosą.
Tada ir imi matyti, kaip pats sau griauni gyvenimą iš įpročio — ir tai tampa lūžio tašku.

Daugiau apie prieraišumo stilius/tipus gali pasiskaityti mano blogo įrašuose:
Stebuklinga Ozo šalis ir 4 pagrindiniai prieraišumo tipai
Dorotė arba saugaus prieraišumo stilius
Geležinis medkirtys arba vengiančio prieraišumo tipas
Kaliausė arba ambivalentiško (neramaus) prieraišumo tipas
Liūtas arba dezorganizuoto prieraišumo tipas
Nerimo/vengimo spąstai palyginimui su kooperavimusi

Ketvirtas įrašas serijoje, šįsyk apie vaidmenis ir dar vieną filmą kaip žadėta :) 
Kai „geras, blogas ir bjaurus“ nebe trys žmonės, o trys tavo paties būsenos – apie dramos ir kūrybinius trikampius.
Kai jau apsiderini ir pripranti prie kryptingumo pasirinkimo gyvenime ir atkali tai kaip du kart du, turi žemėlapį, bandai mokytis suprasti sapnus, tai gali pasižiūrėti ir kokius vaidmenis prisiimi savo kasdienoje. Ar esi lyg vesterne lakstantis su revolveriu paklaikumas toks :D ar kiek civilizuotesnis variantas. Visiškai ne svarbu, katrą dieną esi geras, katrą - blogas ar bjaurus... svarbu, ar vis tik tie vaidmenys yra tokie štai vaikiški ar kiek labiau brandūs.

Realiai dabar va, prisiminiau, kad Chat GPT, kadangi joks AI nėra moralus, jie tiesiog programuoti taip, kad juos vartotų, kas nebūtinai ir ne visada moralu. Tai jis žinodamas, kad darysiu dar ir antrą įrašą, susijusį su filmu, jį parašė iškart vietoj manęs... Ko jam nereikėjo daryti visiškai. Kartais daugiau yra, kai yra mažiau, bet... Esmė turbūt yra ta, kad man reikia atsitraukti nuo AI siūlymų, ir prisiminti, kaip veikia šie trikampiai realiai mano gyvenime ir kaip pavyksta prisiminti, kad tas "blogiečių" ir "geriečių" žaidimas yra toks patrauklus.. ir toks be ryšio vienu ir tuo pačiu metu... O jo finale maskuojies vien "bjauraus tipo" kauke, bent jau man taip išeina... Ir viskas nusmunka kažkur į pelkes. Tad tiesiog su laiku pastebėjau, kad kad ir kaip sunku kartais, o energija tiesiog nusunkta velniai žino kur... įmanoma tiesiog išlikti Kūrybiško trikampio dinamikoje, tada visa sumaištis nuslūgsta ir tampa ne tiek ar ne taip aktuali.​

Kodėl pasirinkau šį filmą? Neturiu žalio supratimo.. bet man labai iš praeityje žiūrėto šio filmo ataidėjo tas good ir bad personažai... ir tada ugly labai gražiai atsistojo į jam tinkamą vietą... Kur jis nebeklausinėja akimis, katras čia kaltas dėl mano padėties? kada čia mane BENT KAS NORS išgelbės, nu, kaip suprasti?, o klausia: ką aš galiu sukurti?
Geriečio personažui nebereikia nei kažko gelbėti, nei su kažkuo susiremti, kad sustabdyti nuo jų piktųjų kėslų :D Na, o blogiečiui protagonistui nebereik vykdyti nesibaigiančių siaubingų planų bei kąžką puldinėti, skriausti ir ten t.t. 
Auka tampa kūrėju, studentu; gelbėtojas - treneriu, terapeutu; persekiotojas - augimo provokatoriumi, iššūkio kėlėju. 

Realiai nežinau, ką rašau ir kam ir kodėl... Beet.. kad jau tikslus iš naujo paliečiau, ėmiausi ir vertybių, bet šįsyk nebe rimtai, o žaidimo forma, nes pats save užknist baigiu su tom visomis matricomis, tad dabar galim vanot prie žaidybinio formato, kad neatrodytų kad žinau pernelyg mažai, nes tik tada viskas ir yra Briuselio parlamento rimtumo... Kuo daugiau žinai, tuo daugiau žaidi ;D na, kad kas nors ateitų tau bežaidžiant ir įkirstų "tu - kvailys" frazikę ir primestų Daning-Kriugerio fenomeną :D Ir negali atsižiūrėt į žmogaus visiškai ekhibicionistišką autoportreto piešimą tiesiai tau prieš nosį... Nelabai suvokiu, kodėl tiek sustingdo tokie epizodai... Bet mane jie vis abstulbina iki žabtuko nukritimo :)
Maždaug... vaaaaau, gavau augintinį ir dar žmogų (ir nors mintyse verda: "tau dar jų negana ar kaip??"), kokia tikrai nuostabi diena!!! (dar viena 🤦‍♂️)

Grįžkime prie matricos, na, vertybių... Kodėl kaip matrica?? Nes jų yra begalė ir jos visos rodo visada vieną ir tą pačią kryptį, mano nuomone, t.y.  Absoliutą, visiškai ir iki galo visas dorybes įkūnijantį fenomeną, kurį žmonės vadina Dievu... Dievas yra geras (aka doras) VISA LAIKĄ :)) argi ne toks yra kodas tarp tikinčiųjų?? Dievas yra geras... (pabaik sakinį, ir tave jie priims VISĄ LAIKĄ). Bet... kadangi tebesame tik žmonėmis, galim išsirinkti kurių tų dorybių laikytis lyg krypčių link jo - Šaltinio, Absoliuto.. ar ne? Tarsi kelio rodyklių, kad nenusivažiuoti kažkur kitur. Ir problema ta, kad pasirinkti vertybes yra itin sudėtinga... nes jų yra milijonai, nuo meilės, tiesos iki?? estetikos ir diplomatijos pvz... Todėl tai ir susiveda lyg į matricą... visa koduotė yra tiesiog Jo atspindys... ir tas skaitmeninis lietus tėra šis pasaulis, kuris turėtų atspindėti Jo pasaulį, bet realiai tėra gan kreivoka kopija... Nes tik Jis gali savyje vienu metu būti veikiamas visų įmanomų dorybių ir vertybių. Na kažkas tokio.. grįžkim prie matricos, sukūriau tokį mini žodžių žaidimą, kokį galima matyti visokiuose dvasingumo ten bei guru puslapiuose :D Jei tau per sudėtinga išsirinkti, tiesiog primesk akį į šį žodžių puzzlą ir užsirašyk sau 3 pirmus pamatytus žodžius ir laikykis jų. Tai ir yra gyvenimo pradžia laikantis tam tikrų vertybių, kurios tave turėtų vesti į save, tobulėjimą ir ten laimę ir pan.

O realiai viskas yra kiek kitaip... Nes išgryninti savas vertybes yra sudėtingiau. Turi jų tarsi "sulaukti", kol jos poptels iš to raidžių, žodžių lietaus, kuris sukasi tavyje diena iš dienos ir suprasi, kad šiuo metu turi laikytis būtent šių. Tai yra autentiškas būdas atsirinkti, bet, kartoju, jei yra per sudėtinga, nėra laiko, nėra ūpo, nieko nėra, galima išsitraukt iš belekokio teksto kelias ir jei jos limpa, tai ir lipintis prie jų lyg rodyklių. 

Pavyzdys:
Šiame savo kurtame žodžių žaidime radau - romantiškumas, gerumas, stiprybė​. OK
Vadinasi šiuo metu stengsiuos elgtis, kad mano veiksmai būtų romantiški, geri bei stiprūs ar gal aš pats būčiau toks - romantiškas, geras ir stiprus. 
Tai nereiškia kiekviename žingsnyje, visada... bet turėsiu omeny jas, kol pamažu tai taps tarsi gyvenimo būdu. Ir tiek.

P.s.: jei bijai strigti ir tau reik įvairovės (būna), tai tos vertybės tarsi "perdega", ypač, jei jos ne visai tavo ar neatitinka dabartinio gyvenimo laikotarpio... tada jas pakeiti ir tiek. Svarbu tiesiog laikytis jų keletos, ne vien rinktis vis. Tai va.
​Viskas paprasčiau nei manai, bičiuli 🐝🐝🐝 nenustok juoktis, net jei kaimynai viršuj pradeda trepenti savo nepatenkintomis kuojitiėmis. 🤣🤣🤣 Grumpiai..