Elgesio įpročiai (1 dalis): kodėl mes reaguojame ne į dabartį

Frazė „per didelė reakcija“ daro prielaidą, kad nervų sistema reaguoja į tai, kas vyksta dabar. Taip nėra. Ji reaguoja į tai, kas įvyko anksčiau. Ir tada ta reakcija buvo visiškai proporcinga.

Raidos neuromokslas gana tiksliai yra ištyręs, kas vyksta nervų sistemoje per pirmuosius septynerius gyvenimo metus. Šis laikotarpis nėra atsitiktinis. Prefrontalinė žievė — racionalaus vertinimo, konteksto supratimo ir gebėjimo atskirti dabartį nuo prisiminimo — iki maždaug septynerių metų dar nėra pilnai funkciškai aktyvi. Tuo metu dominuoja limbinė sistema ir smegenų kamienas: grėsmės atpažinimo, išgyvenimo ir automatinės reakcijos mechanizmai.

Ir šios sistemos mokosi per įrašymą.

Kiekviena patirtis tuo metu įsirašo į nervų sistemą kaip vaga — ne kaip istorija ar sąmoningas prisiminimas, kurį vėliau galima analizuoti, bet kaip tiesioginis nervinis takas (pattern), išraižytas kartojimo, intensyvumo ir emocinio krūvio besivystančiose smegenyse.

• Namai, kuriuose nebuvo saugumo, palieka vagą.
• Meilė, kuri buvo sąlyginė, palieka vagą.
• Finansinis nestabilumas palieka vagą.
• Nuolatinis emocinis nenuspėjamumas palieka vagą.
• Globėjas, kurio emocinę būseną vaikas turi nuolat sekti, palieka vagą.
• Net labai subtilūs dalykai — įtampa krūtinėje prieš konfliktą, specifinė tyla, reiškianti pavojų — palieka vagas.

Ir vagos, savo prigimtimi, neišnyksta. Jos gilėja, kai yra naudojamos ir silpnėja tik tada, kai jų vietoje atsiranda nauji takai.

Tai yra neurologinė realybė po tuo, ką dauguma žmonių patiria kaip savo asmenybę, temperamentą ar charakterį. Suaugęs žmogus, kuris save apibūdina kaip nerimastingą iš prigimties. Suaugęs žmogus, kuris sako, kad visada turėjo sunkumų pasitikėti. Suaugęs žmogus, kuris save laiko „per daug galvojančiu“, „žmonėms įtikti linkusiu“, „tuo, kuriam nesiseka su pinigais“ ar „tuo, kuris užsisklendžia esant artumui su kitu“. Tai nėra įgimti asmenybės bruožai. Tai yra vagos.

Išraižytos konkrečioje aplinkoje, konkrečiame raidos lange, tuo metu, kai nervų sistema viską fiksavo ir laikė tai norma.

Ir „norma“ čia yra esminis žodis.

Nes nervų sistema nevertina patirties kaip geros ar blogos. Ji ją įrašo kaip normalią - dažnai pasikartojančią arba nenormalią - tą, kuri toje aplinkoje nepriimtina.

Tekstas adaptuotas iš Live In Frequency puslapio Facebooke.

Dviejų (tikėkimės, ne paskutinių) smegenų ląstelių dialogas. Ar kas nors nori įgarsinti jį? :)

Metaforinės asociatyvinės kortos (MAK) yra galingas psichologinis įran-kis, padedantis atpažinti pasąmoningus elgesio įpročius