Kokia tavo širdies kaina?

Sveiki, duok die, šis įrašas nedvelks visišku pykčiu ir liūdesiu, nes pastarosiomis dienomis būtent taip jaučiuosi. 
Ar tu pirktum kieno nors širdį, jausmus...? I rar parduotum tai už pinigus ar kitą materialią gerovę kitam? Kiek tai lemia santykius ir kaip mes derinam vidinius ir išorinius resursus... Ar tikrai laimė - ne piniguose ir kiek daug žmonės atiduotų už  jų norimos karjeros posūkį ar paprasčiausius namus su normalia skalbimo mašina, jau nekalbant apie tinkamus vaistus savo sergančiam augintiniui, ar net ir sau. 
Keista... kaip dažnai mes tiesiog imam ir nuriedam arba visiškai į vidų ir tampam karališkomis elgetomis, nes nepramokstam užsidirbti, įgyti materialinės, net ir fizinės nepriklausomybės, juk kiek suaugusių vaikų vis tebegyvena su tėvais ar kitais globėjais... Na, arba mes visiškai pasiduodam būtent tapimui visiškai apsirūpinusiu materialiai ir priklausomu dvasiškai vidumi... Na, kitaip tariant, mums būtina turėti aplinkui tuos, kuriem reikalinga mūsų parama... Ir vėlgi... kiek suaugusių žmonių, kurie sugeba pilnai apsirūpinti, dalį to gebėjimo vis dar teikia su jais tebegyvenantiems tėvams ar kitiem globėjams. 
Tiesą sakant aš nežinau gero balanso tarp ko-/kontra- priklausomybės ir ar tai tikrai sukuria tą ryšį, kur žmogus nori priklausyti, kur jis nori padėti ir kad jam būtų padedama... sakau apei ryšį, kuriame žmogus yra savimi ir daro tai iš mūsų natūralių, neišvengiamų socialinių poreikių... O kur tai yra įprastiniai veiksmai, net mąstymas, kuriuo mes kaip tik užsibarikaduojam... kur mes tampam neprieinami nei kitiems, nei sau... na bet savotiškai visvien dori ir tarsi pažeidžiami?? Nes juk priimam pagalbą jei ne vienokią, tai kitokią. 
Aš noriu, kad žmogus duotų dėl to, kad jis tai daro ir taip, na, ta prasme, jam absoliučiai malonu tai daryti ir jam palaima matyti, kad tau tai patinka... be jokio noro gauti kažką atgal už tai...
Aš noriu, kad žmogus priimtų dėl to, kad jis gali ir be to, tai jam nėra gyvybiškai būtina, bet jam malonu matyti, kad kitam tai įplieskia šypseną ir džiaugsmą... Kad jam tai yra tarsi, kaip Teal Swan sako - "pozityvus socialinis žestas, elgesys"... tai prasminga todėl, kad mes socializuojamės norim ar nenorim, vienais ar kitaip būdais susikūkaujam, jei ne sėdim glėbyje vienas kito :D ar bent susapnuojam kokią nesąmonę ar koks vaizdelis su labai rūpimu žmogumi prabėga prieš akis, kai netyčia nusivoži kokioj parduotuvėj ant grindų ar pamiršti, kur tavo vežimėlis su produktais :D na, būna gi... tarsi kažkokie sargai ar kaip tik demonėliai, stumiantys nuo dalykų, nuo kurių reik atsistumti.

Širdelės iš įvairių interneto kampelių

Tai va, tai už kiek parduosim širdį... ir už kiek ją nupirksim... ir ar tu esi parduodantis ar perkantis ar abu?? Ar tau tiesiog rūpi mainai ten, kur laimim ir pralaimim... ten, kur esam visuomeniški ir tenorim dalintis, bet visvien renkamės "savo lygos" aplinką... neišvengiamai. 

​Toks Londone gyvenantis raperis. Įdomi asmenybė su kiek išskirtinėm tonacijomis ir dainų tekstais.
REN
Hi, Ren 👋

Kažkaip kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad trauma kaip ir bet kas, kas sunkiai paveikia žmogų, ar tai vyksta šeimoje, ar šeima tiesiog nelabai sąmoningai geba gaudytis visuomenės normose, todėl adaptuoja jas be empatijos ar net užuojautos, greičiau su panika ir tykiu nerimu, kad neduok die atžala nesugebės tapti geru piliečiu, dalimi visko, kas mums visiem yra pasaulis. Tokie skirtingi...ir tokie be apgailestavimų tikri. Tokie atitolę į savus ir nuosavus dalykus ir reikalus... ir beribiškai susiję su bet kuo, net su tom dulkelėmis, kurias matai kambaryje sklandančias ore, nušviestame saulės spindulių.... 

Nežinau, sunkoka rašyti ir daug painiavos, tad, kad neišvengiamai nesusidurti su per dideliu supaprastinimu ar pernelyg ilga litanija apie dalykus, kurie kasdieniški... Linkiu visiems tiek pat pasitikėjimo/tikėjimo, kiek ir bendrumo/meilės. 

Greičiausiai esmė yra ne blaškymesi tarp:

​ir

o tiesiog laisvam sklandyme tarp jų?? 🤟

meeee nas

nou regrec

Dar vienas klausimas kirbantis galvoje yra apie žmones, kurie negali bendrauti viešai su artimais ir tuos, kurie negali bendrauti privačiai su artimais... kažkas iš juoda/balta srities, bet apie tai vėliau.