Visuotinai priimtinas elgesys 8: KRAUJAS

Šįsyk rašysiu apie kraują, nebe vandenį 
Nors, tiesą sakant, mes, kaip ir agurkėliai, vis tiek man išliekam vandens sutvėrimais.

🩸 Kodėl kraujas?
Nes tai - labai elementarus dalykas: kraujas, kaulai, nervai, raumenys… Visa tai yra viduje ir valdo mūsų gyvenimus. Nesvarbu, kiek būtume protingi, išmanūs, jausmingi, populiarūs, lyderiški, dosnūs ir t.t. – visa tai kyla iš šių paprastų (na, gal ne visai paprastų, bet bazinių) sistemų.
Noriu pasikalbėti konkrečiai apie kraujo donavimą – kraujo davimą. Taip, visi žino, kad tai gelbsti gyvybes. Kad kraujo perpylimų vyksta milijonais didelėse valstybėse kasdien, mažesnėse gal ne tiek, bet vis tiek labai daug.
Bet… ne visi žino, ką tai duoda pačiam donorui. Ypač šalyse, kur niekas nedalina jokių lengvatų, pinigų ar dar kažko už tokį veiksmą – kur tai laikoma visiškai altruistiniu, savanorišku veiksmu.

🩺 Kodėl tai darau? 
Ir vėlgi – pradžioje apie tai, kaip aš iki šito priėjau ir kodėl apskritai tai darau.

1. Kada – 2018–2019, kažkur tuo laikotarpiu.
2. Kodėl – nes prisiskaičiau apie :D psichinėmis ligomis sergančių žmonių „gydymą“ nuleidžiant jiems kraują (būdavo ir blogesnių idėjų, tikrai). O paskui – apie bet kokių ligų gydymą. Ir pasirodo, tai buvo beveik paracetamolio lygio metodas. Tiko viskam, bet kam, beveik bet kokiai ligai ar sutrikimui. Jei ką – bum, kraują leisti, ir turėtų pagerėti. Rimtai, taikydavo beveik visais atvejais.
3. Aš esu translytis žmogus, ir realiai Lietuvoje, pavyzdžiui, niekas to kraujo neimtų :D Na, nebent nesakytum, kaip yra. Nors hormonų vartoja ir cislyčiai – tarkim, menopauzės metu, ir tai - visiškai normalu. Bet visa tai irgi pastūmėjo nueiti pasižiūrėti, ar tikrai tinka mano „sultys“ JK klinikose :D
4. Na ir šiaip… nuo paauglystės patinka istorijos su vampyrais. Bene šešiolikos peržiūrėjom kine „Interviu su vampyru“, ir aš po to savaitę ar pan vaikščiojau to filmo pėdomis vaizduotėje – atkartodamas dialogus, nuotaikas, prasmę.

💉 Kaip viskas vyko praktikoje?

Nuėjau, daviau – patiko. Nuėjau vėl. Po to buvo pertrauka: po visų pokyčių naujoje šalyje prasitariau apie širdies permušimus, liepė išsitirti. Grįžus po tyrimų buvo dar ir „lost in translation“ momentas, tad teko vėl grįžti neišsunktam.
Bet vėliau viskas atsinaujino, ir dabar esu davęs apie 14 kartų. Turiu 10 kartų ženklelį, kurį nešioju palte.

❤️ Realiai patirta nauda

Nežinau… vizualuose sudėjau naudą. Bet ką dar galiu paminėti – po kraujo davimo antrą–trečią dieną (nes pirmąją gyvenimas kiek lėtesnis) užeina energijos pliūpsnis. Kosminis. Greitis, fokusas, pojūčiai, lengvumas, veržlumas… Aina sau.
Pradžioje būdavo net keblu save nulaikyti :D bet vėliau pripratau prie to efekto.
​
Duokit kraujo, žmonės.
Tai amžinai patvirtinta panacėja.
(Na, žinoma, jei jūs galite jo duoti – ne visi gali.) 

kartą paragavęs negali sustot