|
|
|
Apie mane
|
Aš esu Laurynas Sadzevičius. Gimiau 1977m. Lietuvoje, šiuo metu gyvenu Jungtinėje Karalystėje, Škotijoje. Labiausiai domiuosi filosofijos bei psichologijos temomis, o mano didžiausia aistra yra leisti mano intuicijai rinkti ir sintezuoti visas įmanomas žinias bei informaciją apie tai, kaip veikia realybė, kaip "veikiu" aš ir kiti žmonės. Norint geriau suprasti save ir kitus, reikalinga suprasti savą emocinį pasaulį, empatiją, atjautą bei išmokti šių ir panašių dalykų, jei neteko to išmokti augant, kas dažniausiai pasitaiko. Bet kuriuo atveju norint geriau pažinti mus supančią realybę, psichologijos išmanymas yra nepamainomas įrankis tam pasiekti.
Šioje srityje - konsultavime vis dar laikau save besimokančiu, nors jau esu padėjęs keletui žmonių, bet dar yra begalė erdvė tobulėjimui ir tvritėjimui. Didžiausias šio pobūdžio darbas, kuriuo jau galiu realiai džiaugtis ir matyti jo vaisius, yra darbas su savimi: po daugybės metų nesėkmingų pastangų pagaliau tapau nepriklausomu įvairiais aspektais, o ten, kur dar nesu pakankamai laisvas bei saugus, dirbu, kad tai pasiekčiau. Taip pat esu padėjęs kitiems bei iki šiol drąsinu daugelį, kurie turi problemų su psichine/emocine sveikata. Kai kurie žmonės priėmė mano patarimus kreiptis į siūlomus specialistus ir galėjo pasiekti pagerėjimo tokiu būdu. |
|
|
Mano istorijaJaunystėje, po vidurinės baigimo, studijavau architektūrą, tačiau tuomet nežinojau, kuo norėčiau tapti ir kuo užsiimti savo gyvenime. Pabaigęs studijas su magistro diplomu, buvau labiau linkęs sekti savo bendraamžių minia nei rasti savo nuosavą kelią, ar, kitaip tariant, neturėjau noro ir siekio investuoti laiką ir energiją tokioms paieškoms. Taigi, nėra kuo stebėtis, kad mano karjera su laiku pradėjo lėtėti, nes entuziazmas slūgo, pradėjau keliauti. Paraleliai po tapimo suaugusiu žmogumi įsigijau keletą, kad ir ne super rimtų, bet ženklių priklausomybių, nebuvau itin socialus, mėgau rizikuoti. Po skausmingo asmeninio įvykio teko išgyventi pirmąjį psichozės epizodą savam gyvenime bei gauti psichinio sutrikimo diagnozę. Laikas ėjo, įprastinis psichiatrinis gydymas nebuvo veiksmingas. Atrodė, kad viskas tarsi slenka į neišvengiamą bedugnę be galimybės atsitiesti.
Su savityros/savigydos pagalba priėjau iki to, jog arba nebepatiriu psichozės, arba patiriu ženkliai menkesnę panašią būseną, kitaip tariant, tai yra įprasto žmonių elgesio ribose, taip pat nevartoju jokių psichiatrijoje išrašomų vaistų. Esu finansiškai nepriklausomas ir gyvenu tam, kad įgyvendinti savo svajones neprarandant kasdienos džiaugsmų bei atradimų. Taip pat šio mokymo/darbo su savimi pagalba atradau, jog esu translytis žmogus ir šiuo metu esu ilgalakiame procese, reikalingame tokiems žmonėms. Praleidžiu didžiausią savo laiko dalį studijuodamas savityrą bei galimybes tobulėti, augti. Į tai įeina laikas praleistas prie: knygų, straipsnių, video medžiagos, pokalbių su besidominčiais, pokalbių su konsultantais, asmeninio žurnalo ir kitų dokumentų vedimo ir taip toliau. Man taip pat pavyko nutraukti aiškiai toksiškus santykius ir rasti sveikiau bendraujančių žmonių. Be abejo turiu aibę dar nepasiektų dalykų, vienok po suvokimo, kad sveikimo/augimo kelias neturi pabaigos, priėmiau šį metodą kaip savo gyvenimo, asmenybės būdo dalį. Mano giliu įsitikinimu mūsų psichologinė sveikata yra ne mažiau svarbi nei fizinė. |
