Savęs pažinimo kelias

Visi žino, kad kuo didesnes pajamas gaunam, tuo laimingesni ir labiau patenkinti jaučiamės, bet galbūt ne visi žino, kad pasiekus konkretų pajamų dydį, pasitenkinimas nebeauga, plokštėja. Todėl ir nusprendžiau parašyti apie tai, galbūt kam nors bus naudinga žinoti, kad tas įsitikinimas, jog tik labai didelis pinigų kiekis gali užtikrinti gerą savijautą, yra visiškas mitas, o be to čia apskritai yra daugiau niuansų.
Pirminį tyrimą šia tema 2010 m. atliko Danielis Kanemanas ir Angusas Dytonas. Abu autoriai yra Nobelio premijos laureatai, šį tyrimą galite rasti čia. Jų tyrimas nurodo, kad egzistuoja tam tikra pajamų suma, po kurios žmonės nebegauna emocinio postūmio, motyvacijos, kitaip tariant – po tam tikros sumos emocijos tampa 'drungnos', nemotyvuojančios. Tyrėjai išsiaiškino, kad JAV žmonės uždirbantys daugiau nei vidutiniškai 75 000 USD per metus (maždaug 50 000 GBP tada, kai buvo atliktas tyrimas - 2010 m., suma pakitus dėl infliacijos) žmonės nebepatiria didesnio pasitenkinimo / mažiau neigiamų emocijų. Yra prielaida, kad emocijos nusistovi dėl to, kad pasiekus tam tikrą komforto lygį, jo perteklius nebesuteikia to paties pasitenkinimo, o visa atsakomybė dėl pinigų suvaldymo išlieka ta pati arba netgi didėja.
Kiekvienai šaliai ir miestui ši sumos riba skiriasi, labiau išsivysčiusiose šalyse ir miestuose ji didesnė, o mažiau pažengusiose mažesnė. Ir taip, matyt, dauguma žmonių įvardija panašias sumas toje pačioje šalyje iiiiiir tame pačiame mieste. Štai keletas statistinių šalių pavyzdžių:

Kitą svarbų veiksnį, susijusį su finansais ir pasitenkinimu, radau Ramito Sethi veikloje. Ramitas S. – amerikiečių rašytojas, savarankiškai paskelbęs save asmeninių finansų patarėju. Jis yra kelerių knygų, laidų (galima rasti ir „Netflix“ platformoj) ir pan. autorius. Pagrindinis jo mokymų raktas, manau, yra ne bijoti, ne vengti jau esamų finansinių sistemų regione, kuriame gyvename, o vietoj to geriau jas pažinti ir panaudoti savo ir savo senyvo amžiaus dienų labui. Bet ne vien tik tai... Jis turi neįtikėtinai naudingą ir novatorišką įžvalgą, kad kiekvienas žmogus yra skirtingas ir kiekvienam reikia kitokio „turtingo gyvenimo“ stiliaus. Tai gan paprasta idėja, pvz:
- Jonas mėgsta keliauti ir nemato nekilnijamos nuosavybės naudos, todėl jo "turtingas gyvenimas" būtų toks, kur jis išleidžia viską, ką gali, kelionėms ir visiškai neleidžia nė cento nekilnojamam turtui. Galbūt jis aplankys net ir daugelį itin turtingų šalių, bet niekada nenusipirks buto ar net kambario.
– Magda nori kurti labdaros organizacijas ir jaustis turtinga tokiu būdu, atiduodama viską įmanomą bendruomenei, o drabužiuose, madoje ir panašiuose dalykuose nemato vertės. Taigi ji retkarčiais gali imtis reikliausių ir rizikingiausių labdaros projektų, bet taip pat gali dėvėti tą pačią aprangą, kad reprezentuotų savo projektus 3 metus iš eilės. Taip yra todėl, kad ji mato save kaip turtingą žmogų tokiu būdu ir niekaip kitaip.
Na, lyg ir perdaviau šią idėją, manau. Ji yra apie savęs pažinimo reikalingumą ir leidimą sau turėti viską, ko labiausiai trokšti, ir nesivarginti dėl jokių normų ir rūpinimosi tuo, ko tiesiog nevertini ir laikai labiau kliūtimi.

Taigi, pagrindinės mintys, kurias norėjau perduoti yra:
1) Pinigai suteikia pasitenkinimą tik iki tam tikros sumos.
2) Pravartu žinoti savo "turtingo gyvenimo" stilių ir jo laikytis. 

Taigi, šiek tiek ekstrapoliuokime kiekvieną iš šių dalykų:
1. REAKCIJOS FORMAVIMAS – jaučiamo jausmo išreiškimas priešingu.
2. REPRESIJA – „nepriimtinų“ jausmų slopinimas ir pavertimas priimtinesne emocinės energijos forma.
3. IDENTIFIKACIJA – visiškas mums duodamo vaidmens prisiėmimas iki tiek, kad prarandame ryšį su tuo, kas esame viduje.
4. INTROJEKCIJA - nesąmoningas žmogaus ar fenomeno savybių įtraukimas į savo psichiką.
5. IZOLIACIJA – gali būti fizinis atsitraukimas nuo kitų, bet taip pat reiškia pasitraukimą į mintis, atsitraukimą nuo savo emocijų.
6. PROJEKCIJA – vidinių rūpesčių ir baimių priskyrimas aplinkiniams ir išorinėms situacijoms.
7. RACIONALIZACIJA – likimas galvoje, jausmų ir elgesio aiškinimas arba pateisinimas, siekiant išvengti skausmo ar atsakomybės.
8. NEIGIMAS – priverstinis dėmesio ir jausmų nukreipimas, pagrįstas valia ir kontrole.
9. NARKOTIZAVIMAS – maisto, gėrimų, pramogų ar pasikartojančių mąstymo ir veiklos modelių naudojimas „užsimigdymui“.

P.S.: Ši gynybos mechanizmų klasifikacija pagrįsta devynių Eneagramos asmenybės tipų teorija ir kiekvienas tipas linkęs naudoti vieną savo esminį, pirminį gynybos mechanizmą (šaltinis – čia). Tačiau palikime šią asmenybės tipų klasifikaciją būsimiems tinklaraščio įrašams.
Daugiau apie devynis eneagramos asmenybių tipus – čia su nemokamu testu, jei kam patiktų. Eneagramos asmenybės tipų klasifikacija buvo sukurta pagal Didijį Penketą (daugiau šiame blogo įraše)

Ir keli žodžiai iš klasikinės, akademinės pusės apie psichologinės gynybos mechanizmus:
Keletas žmonių sukūrė skirtingas teorijas ir klasifikacijas, pirmoji iš jų buvo Ana Froid, Zigmundo Froido dukra, jie abu tyrė šiuos mechanizmus. Kiti autoriai, kuriuos reiktų paminėti: Otas F. Kernbergas, Džordžas Emanas Vaillantas ir Robertas Plutčikas.

Keli autoriai gynybos mechanizmus taip pat suskirstė į kai kurias kategorijas, man asmeniškai patinka Džordžo Emano Vaillanto keturių lygių klasifikacija:

• I lygis – patologinė gynyba (psichotinis neigimas, kliedesinė projekcija)
• II lygis – nesubrendusi gynyba (fantazija, projekcija, pasyvi agresija, vaidyba)
• III lygis – neurotinė gynyba (intelektualizacija, reakcijos formavimas, disociacija, perkėlimas, represija)
• IV lygis – brandi gynyba (humoras, sublimacija, slopinimas, altruizmas, numatymas)

Na ir imamės menų, ar ne? Brandžiai tik :) 🎨