Apie meninius problemų sprendimus – gynybos mechanizmus

Šį kartą rašau apie gynybos mechanizmus, jų yra tikrai daug, be to juos galima būtų pavadinti gan švelniau, pavyzdžiui: meniniais ir kūrybiniais problemų sprendimas.
Kai kalbam apie gynybos mechanizmus, paprastai kalbama apie žmonių (visų žmonių) elgesį, kai tiesiog nenori atsidurti tose pačiose situacijose, kurios sukėlė jiems daug kančios ir emocinio diskomforto (galima rasti video čia arba čia). Žmonės įvardina diskomfortą įvairiai, pvz: "man tai sukėlė blogus jausmus“, „aš jaučiausi blogai“ ir pan., ne tai, kad situacija objektyviai ir apskritai turėjo būti absoliučiai bloga, na, bet... tai - jau kita tema. Taigi gynybos mechanizmai yra būdai kaip nors išvengti ir apeiti šias problemines situacijas, kad daugiau neatsidurtumėme panašioje psichinėje/emocinėje būsenoje.
​Žmonės dažnai turi kelis gynybos mechanizmus ir naudoja juos tam tikrais deriniais. Vienas tokių mechanizmų klasifikavimo pavyzdžių gali būti ši raganiškai atrodanti eneagrama (ne pentagrama :D jokių prakeikimų nevyks, pažadu)

Taigi, šiek tiek ekstrapoliuokime kiekvieną iš šių dalykų:
1. REAKCIJOS FORMAVIMAS – jaučiamo jausmo išreiškimas priešingu.
2. REPRESIJA – „nepriimtinų“ jausmų slopinimas ir pavertimas priimtinesne emocinės energijos forma.
3. IDENTIFIKACIJA – visiškas mums duodamo vaidmens prisiėmimas iki tiek, kad prarandame ryšį su tuo, kas esame viduje.
4. INTROJEKCIJA - nesąmoningas žmogaus ar fenomeno savybių įtraukimas į savo psichiką.
5. IZOLIACIJA – gali būti fizinis atsitraukimas nuo kitų, bet taip pat reiškia pasitraukimą į mintis, atsitraukimą nuo savo emocijų.
6. PROJEKCIJA – vidinių rūpesčių ir baimių priskyrimas aplinkiniams ir išorinėms situacijoms.
7. RACIONALIZACIJA – likimas galvoje, jausmų ir elgesio aiškinimas arba pateisinimas, siekiant išvengti skausmo ar atsakomybės.
8. NEIGIMAS – priverstinis dėmesio ir jausmų nukreipimas, pagrįstas valia ir kontrole.
9. NARKOTIZAVIMAS – maisto, gėrimų, pramogų ar pasikartojančių mąstymo ir veiklos modelių naudojimas „užsimigdymui“.

P.S.: Ši gynybos mechanizmų klasifikacija pagrįsta devynių Eneagramos asmenybės tipų teorija ir kiekvienas tipas linkęs naudoti vieną savo esminį, pirminį gynybos mechanizmą (šaltinis – čia). Tačiau palikime šią asmenybės tipų klasifikaciją būsimiems tinklaraščio įrašams.
Daugiau apie devynis eneagramos asmenybių tipus – čia su nemokamu testu, jei kam patiktų. Eneagramos asmenybės tipų klasifikacija buvo sukurta pagal Didijį Penketą (daugiau šiame blogo įraše)

Ir keli žodžiai iš klasikinės, akademinės pusės apie psichologinės gynybos mechanizmus:
Keletas žmonių sukūrė skirtingas teorijas ir klasifikacijas, pirmoji iš jų buvo Ana Froid, Zigmundo Froido dukra, jie abu tyrė šiuos mechanizmus. Kiti autoriai, kuriuos reiktų paminėti: Otas F. Kernbergas, Džordžas Emanas Vaillantas ir Robertas Plutčikas.

Keli autoriai gynybos mechanizmus taip pat suskirstė į kai kurias kategorijas, man asmeniškai patinka Džordžo Emano Vaillanto keturių lygių klasifikacija:

• I lygis – patologinė gynyba (psichotinis neigimas, kliedesinė projekcija)
• II lygis – nesubrendusi gynyba (fantazija, projekcija, pasyvi agresija, vaidyba)
• III lygis – neurotinė gynyba (intelektualizacija, reakcijos formavimas, disociacija, perkėlimas, represija)
• IV lygis – brandi gynyba (humoras, sublimacija, slopinimas, altruizmas, numatymas)

Na ir imamės menų, ar ne? Brandžiai tik :) 🎨