Savęs pažinimo kelias

Šiame įraše noriu jums parodyti neseniai matytą svarbią citatą apie vieną iš man žinomų geriausių triukų, kaip išlikti su kuo nors ilgam ir nepakeisti to žmogaus į kitą, o vėliau į dar kitą ir dar kitą ir dar.. Tai štai ta citata:
"Ilgai ką nors mylėti reiškia dalyvauti tūkstančiuose tų žmonių laidotuvių, tų žmonių, kuriais jie buvo anksčiau. Tų žmonių, kuriais jie per daug išseko būti. Tų žmonių, iš kurių jie išaugo, žmonių, kuriais jie niekada netapo. Mes labai norime, kad mylimi žmonės susigrąžintų savo įprastą kibirkštį, kai ji perdega, kad jiems pasiklydus, kuo skubiau juos rastume. Tačiau mes negalime reikalauti, kad kas nors būtų atsakingas už tai, kuo jie buvo anksčiau. Mūsų uždavinys yra keliauti kartu nuo vienos jų versijos iki kitos ir gerbti tai, ką randame pakeliui. Kartais tai bus dar labiau švytinti liepsna, kartais tai bus mirgėjimas, kuris laikinai užlies kambarį, pilną tobulos ir reikalingos tamsos." ~ Heidi Priebe žodžiai.
Arba, kaip sako Esther Perel: "Dauguma suaugusių gyvenime turės du ar tris įsipareigojimus arba santuokas. Kai kurie iš mūsų visa tai turės su vienu ir tuo pačiu žmogumi." (Labai rekomenduoju susipažinti su Esther Perel darbais, ji turi puikių įžvalgų apie santykius ir aistros išlaikymą porose.)
Tikėkimės, kad yra daug tokių, kurie gali likti drauge ir keistis šalia kartu su mumis... Ir tuomet, kai stebiname ir tada, kai sukeliame nuobodulį vieni kitiems, ir kai džiaugiamės, ir kai keliam iššūkius vienas kitam.

Tai buvo kelios mintys ir sakiniai apie tai, kiek ilgai gali trukti santykiai.

___________________________________________________________________________________________________

O kodėl noriu aptart meilės kalbas?? Na, todėl, kad mėgstu kalbas, man patinka mokytis jomis kalbėti ir dar patinka tai, kad meilės kalbos ir kalbėjimas jomis labai panašu į finansus ar net maistą, štai pavyzdys:

Argi šis memas nėra tiesiog nuostabus...? Jis moko vertinti ir mėgautis vieni kitų pyragėliais. Žodžiu, valgyk pyragėlius, visada lik skanus pats ir, svarbiausia, procese susižinok, ką gi tavo draugas ar draugė labiausiai mėgsta veikti su tais pyragėliai... Ir tada... :) labai prašau, ne tik sužinok ir priimk savo draugo meilės kalbą, bet ir išmok ją, tada tavo mylimo žmogaus meilės bankas niekada neištuštės. Santykiai yra kaip banko sąskaitos... Įnešame į sąskaitą, kai padarome ar pasakome ką nors gražaus ir gero vienas kitam, o jei kyla pykčių, konfliktų ir panašiai, tada gaunasi išėmimas iš sąskaitos. Sakoma: „Sveikuose santykiuose yra 5 įnašai už kiekvieną išėmimą. [...]
Tarkime, kad jūs laisvai kalbate italų kalba, o jūsų partneris laisvai kalba prancūziškai. Jūs puikiai bendrautumėte, bet jūsų partneris jūsų nesupranta. Su meilės kalbomis turime panašias problemas. Turite išmokti kalbėti savo partnerio kalba, kad jis ar ji jaustų jūsų rūpestį. Kalbėjimas jo meilės kalba jūs darote būtent tai, kas jam rodo, kad jis mylimas. Ir taip, tai yra tiesioginis įnašas į jūsų partnerio emocinę banko sąskaitą. Jei jūsų meilės kalba yra fizinis prisilietimas, o partnerio – paslaugumas, tai prisiglaudimas prie partnerio jam neparodys, kad juo rūpinamasi, net jei ir parodote meilę (taip, kaip jūs tai suprantate).“ Daugiau skaitykite čia.  
Kitaip tariant: "Nerasite jokio pakaitalo jo meilės kalbos mokymuisi ir kalbėjimui ja, jei norite, kad jūsų partneris jaustųsi mylimas, priešingu atveju mes pastatome tiek savo partnerį, tiek save į labai keblią ir trapią padėtį. Kai sužinome jo meilės kalbą, mes galime savanorišku pasirinkimu užpildyti jų emocinę banko sąskaitą ir mėgautis gilesniu ryšiu bei augančia šiluma mūsų santykiuose vien dėl šios paprastos, tikslingos pastangos." Daugiau paskaityti galite čia.

Tai buvo kelios mintys ir sakiniai apie tai, kokie geri gali būti santykiai.

​Ačiū skaičiusiems.
Galite pabadyti testą žemiau sukurtą pagal dr. Gary Chapman knygą lietuvių kalba
Susižinok savo pagrindinę meilės kalbą
 
​Pabaigai dar vienas įdomus ir svarbus video apie ne/sutikimą intymiems santykiams (spausk ant arbatos) 
Sutikimas lyg arbata ☕

Jei vis randi save tarsi pirmaujančiu visame kame ir tarp visų sutiktų, vadinasi, tu gali būti vadinamas topdog, alfa žmogus, maisto grandinės viršūnėlė, erelis ir pan. Žmogus, kuris buvo tarp šauniausių klasės vaikų ir panašiai. Tu daug pasieki ir tiek pat daug pasieksi ateity, išsikeli sau aiškius tikslus ir realiai juos pasieki vieną po kito. Žinai, kad esi mėgiamas, palieki gerą įspūdį, su tavim lengva bendrauti kaip kad ir tau su kitais, tu tiesiog esi tas "easy goind" ar "sweet heart" ir daugelis dėl to pritaria. Tu taip pat žinai ir puikiai jauti kasdien, kiek tuštumos ir tamsos gali būti viduje ir aplinkiniuose žmonėse ir apskritai visame kame... ir suvoki, kad visiškai niekas šiame gyvenime neturi prasmės ir neneša jokios ženklios naudos... Tu lyg pasieki tuos tikslus vienas po kito, bet tai tiesiog... nelabai kam realiai naudinga, tuo labiau iš šalies žiūrint tai - tiesiog beprasmiška... Bei apart šito tave supančio amžino vakuumo - amžino nieko, tau taip pažįstama amžina našta  – nuolatinės pastangos išlaikyti savo įvaizdį, išlaikyti tą fasadą, pro kurį niekas nieko taip ir nemato, o ir neturėtų matyti. Kietas ir nuostabus - lauke, vienas ir tuščias - viduje, rūpestingas ir dailus - išorėje, beprasmiškas ir tamsus - viduje.. Tai yra tikrai labai sunku, ypač kai visi įsitikinę, kad tau - tiesiog visada viskas gerai ar net mano, jog tai yra labai blogai būti sėkmingu lyderiu ir kad tu ir kiti panašūs turėtų viską atiduoti kitiems, kas to neturi, jei jau tokiais šaunuoliais esate, nors galbūt tu net ir tai darai... tik ne taip garsiai ir iškilmingai, kaip reikalaujama. Tai yra nuolatinė ir pastovi kova, ir ne daugelis ar net gal ir niekas iš aplinkinių to nesupranta anei ketina pabandyti suprasti. Tau greičiausiai patinka/tenka daug kautis, apsimesti pavojingu, grasinančiu ar/ir įvaldyti sąstingio technikas (apsimetimą mirusiu, žlugusiu, "nebeskaniu")
Jei pastebi, kad dažnai esi paliktas, sėdi kampuose, negali prakalbėti - atima žadą, tavo balsas yra tylus, atrodai lėtas, laikai save intravertu arba bent jau kiti taip mano, tai greičiausiai esi underdog, omega žmogus, maisto grandinės apačia, gaidelis ir taip toliau. Mėgsti izoliuotis, greitai pavargsti nuo žmonių, daugiau gyvenimo praleidi savo pasaulyje, savo burbule. Turbūt ir taip aišku, kad mokykloje iš tavęs tyčiojosi, laikė nevykėliu, buvai tarp visokių keistuolių ir nepritapėlių. Tu puikiai žinai, kad gali pasiekti daug daugiau nei turi, bet net ir suaugus, atrodo, tiesiog įstringi beverčiuose darbuose, dažnai stengies tiesiog „susilieti“, „neišsiskirti“, pritapti, nesimatyti. Tau puikiai pažįstama tai, ką reiškia nuoskauda ir ta giliai įstrigus patirtis, kad geriau imti mažiau, bet laikyti tai taip, lyg būtų gryniausias ir vertingiausias auksas iš visų Žemėje žinomų auksų ar net niekam dar  nežinomas brangakmenis... Kartais galbūt saugumo sumetimais daugelį itin vertingų dalykų slepi net nuo savęs. Žinau, kad tai skamba juokingai, o tu žinai, kad tu irgi esi juokinga/as, tai padeda nuginkluoti smurtaujančius. Tu greičiausiai mėgsti/tau būtina slėptis (apsimesti, kad esi neatsiejama smurtaujančio dalis,  jo/jos kūnas ir kraujas) ir bėgti, tiesiog būti greitu ir pasprukti kaip įmanoma greičiau ir toliau, tapti nebepasiekiamu fiziškai ar bent protiškai. Nepaisant to, kad esi toks geras chameleonas ir meistriškai moki išsaugoti daiktus, žmones ir viską, ką palieti, bet tu taip pat žinai, kad praleidi progas, žinai, kad meluoji... Ir taip pat... žinai, per dažnai tyli, kad paslysti likus sekundėms prieš gaunant kažką tikrai vertingo ir paleidi tai prieš pat tapdamas laimingesniu... Per dažnai žaidi, apsimeti ir pan. Ir iš tikrųjų niekas to nė nepastebi... dar blogiau, užuot padrąsinę pagaliau gyventi savo gyvenimą, žmonės dažnai linkę į tave žiūrėti kaip į išdaviką, kaip į manipuliatorių, kurį reikia nubausti ir viešai. Tu leidi šiems žmonėms laikyti save jų asmeniniu kilimėliu ir jie tai daro su malonumu, nes na, ne visi tai supranta... kad vienintelis dalykas, kurio tau tikrai reikia, yra draugiška ranka, kuri padėtų tau pagaliau atsistoti visu ūgiu. Tu žinai, kad tavo strategija ne visada veikia ir oportunizmas nėra nei toks laukiamas nei apdovanojimas kaip kad nuotykių pilnose pasakose, bet tu vis dar puoselėji viltį... žodžiu, sunku gyventi gelbėjant pasaulį tik su ta beprotiška mintimi, kad kas nors išgelbės tave patį šiame procese.
O galbūt tu esi tas, kuris žino tik šiuos du gyvenimo būdus ar žmogaus elgesio tipus, aprašytus aukščiau ir iš tikrųjų gali būti tik vienoje arba kitoje aprašytoje būsenoje. Ir jei tau dažnai atrodo, kad abu šie tipažai yra realiai tiek pat pasmerkti ir neefektyvūs, tada blog'o įrašas yra tikrai idealiai skirtas tau ir jis yra apie tave ir tai - ne bandymas įtikinti ar paveikti, o labiau - bandymas geriau suprasti tave ir save taip pat.
Manau, kad tai - tarsi tarša ar galbūt tai panašu į nesusipratimus tarp skirtingoj kultūrinėje aplinkoje išaugusių žmonių... Jei lygintume tai su tarša, tai gali būti panašu į priklausomybę, nors taip nėra. Mums visiems reikia oro, vandens, maisto, miego, judėjimo, sekso, tai - pagrindiniai fiziniai poreikiai (apie poreikius), kaip ir mums reikia ryšio su kitu, bendravimo, tikslingų santykių, artimos draugystės, kompanijos, emocinio intymumo. Ir lygiai kaip oras, vanduo, maistas gali būti užterštas ar mes galime atsidurti aplinkoje, kur sunku užmigti ar judėti ar gauti privatumą ir pan., lygiai taip pat mes galim būti toksiškoje socialinėje situacijoje taip ilgai ir nuo pat ankstyvo amžiaus (dažniausiai nuo gimimo), kad vėliau nesugebame sukurti sveikesnės ir efektyvesnės socialinės aplinkos sau, bei, beje, kas galėtų mus dėl to kaltinti ar gėdinti? Ypač, kai tiek daug žmonių šiaip ar taip turi daugiau ar mažiau toksišką savo artimųjų ratą.. Kaip tai pabaigti, kaip tai pakeisti? Atrodytų, kad ir kokie titaniški bandymai dedami į santykių sferą, visad baigi lyg toj Pink dainoje: Just Like a Pill…. Ir tavo santykiai veikia lygiai kaip cigarečių pakelis ar kaip vyno bonkė.. ir taip toliau.. viskas tikrai kas panašu tik ir tik į priklausomybę nuo "adatos". Vėlgi, bent sau primenu, kad mums kaip organizmams ryšiai su kitais yra būtini, bet kadangi mes dažnokai težinom, kaip sukurti kažką nesveiko ir tikrai žalojančio su kitais, nenuostabu, kad vėliau jaučiam pykinimą.. mums skauda ...ir dažnai tai - tikrai kad daug didesnė našta nei tiesiog likti vienam... bet tada mums ir vėl iškyla tas žmogiškasis poreikis sietis su aplinkiniais, todėl bandome dar kartą ir vėl nepavyksta ir vėl ir vėl... Atrodo, kad esame prakeikti, na rimtai juk, kas gi mums yra, kas negerai? Kodėl VISADA susidedam su "blogiukais/blogiukėm"?? Net draugai neatrodo patikimi... bendradarbiai.. VISI, VISKAS neatrodo patikima!! Mes arba keičiame partnerius ir mėgaujamės vienos nakties nuotykius, stengiamės prie nieko neprisirišti, niekas negali turėti daugiau žmogiškosios vertės ar galios nei mes, todėl mes tiesiog išmetame, pakeičiame bet ką... ta prasme pažodžiui bet ką, pavyzdžiui, įrankius ar tikslus, kuriuos norim pasiekti, o tada einame siekti kito tikslo, įsigyti naują daiktą. Arba mes esame išrankūs ir nepasitikime niekuo, o jei vis tik tai įvyksta - ryšys su kitu, tai tas žmogus tampa staiga ar ilgainiui tarsi mūsų pačių prismaugtas ir prarytas ar nuolatos kankinamas vis nauju išbandymu ir primesta amžina konkurencija. Arba…. Mes imamės abiejų šių metodų... priklausomai nuo to, kas yra šalia ir kaip jie elgiasi su mumis. Niekada neprisirišame ir/arba niekada neleidžiame kitam prisirišti prie mūsų. Kodel?? Nes mums labai įtikimai atrodo ir esame tuo tikri, kad prisirišti/leisti prisirišti yra per pavojinga, nes tikrai žinom, ką tai reiškė vaikystėje, tiesa? Arba jie tave skriaus arba apleis, arba turėsi šiuos abu "gyvenimo džiaugsmus" viename, tai kodėl turėtume elgtis kitaip nei išmokome?? Taigi arba skriaudžiame, arba apleidžiame, arba abu. Užburtas ratas.
Tiesiog.... žmogus nuo gimimo kvėpavęs dujom, išleistas į mišką pamanys, kas jis miršta... Tad mes net ir gryną orą galim matyti kaip pavojingą, lygiai kaip ir žmogų, kuris moka užmegzti sveikus ryšius. Greičiausiai nuo tokio ginsimės.... lyg kovoje už savo gyvybę. Blaivybė vis dar tebėra baubas, populiariai imant, ir mes juokingai kimbame į tas pačias vadžias.

Norėčiau jums pristatyti vieną schemą, kurią radau grupėje, skirtoje žmonėms, kurie dirba su savo santykiais, tiesa ją patobulinau ir papildžiau, na, ir išverčiau į lietuvių kalbą, duh :D. Šioje schemoje galite pamatyti abu ekstremalaus elgesio polius santykiuose:
Neramus/ambivalentiškas ar svyruojantis tipas – tie žmonės, kurie prisiriša, bet negali leisti tau prisirišti, jie tiesiog vis paslysta santykiuose arba paverčia tavo gyvenimą pragaro patirtimi, todėl šiuo atveju tu turi pasitraukti. Šio tipo žmonės santykiuose turi daug nerimo, dažnai šis tipas vadinamas neramaus/ambivalentiškas prieraišumo tipu, pasižymi ko-priklausomybe (kol nepradėjau dirbti su savo ryšiais, tai buvo vyraujantis tipas ir man).
Vengiantis ar nualintas tipas – tie žmonės, kurie dėl jų puoselėjamų neįmanomų pasiekti standartų, neranda sau tinkamų partnerių, draugų arba visus tiesiog anksčiau ar vėliau meta, jie neprisiriša.. Vienos nakties nuotykiai, trumpalaikiai ryšiai čia yra dažnas pasirinkimas. Šio tipo žmonės santykiuose turi daug baimės, dažnai vadinams vengiamo prieraišumo tipu, pasižymi kontra-priklausomybe.
Baimingas, dezorganizuotas tipas - kai kurie žmonės turi abu polius savyje ir taiko tai vieną tai kitą strategiją, priklausomai nuo aplinkos. Šio tipo žmonės santykiuose turi daug mišraus ir intensyvaus nesaugumo, vadinamas baimingu ar dezorganizuotu prieraišumo tipu (kartais šio tipo žmonės santykiuose turi tam tikro narcisizmo bruožų, ne visada, gali projektuoti savo nepageidaujamas savybes į partnerį, draugą).
Saugus tipas - na, ir kai kurie žmonės neturi šių aiškiai ir akivaizdžiai išreikštų polių savo santykiuose ir savy...  jų elgesys švelnus/lankstus. Jie gali atsitiktinai elgtis taip, lyg būtų vengiantys ar nerimaujantys, bet tai yra labai nežymi jų elgesio dalis ir labiau atspindi nesaugią aplinką nei juos pačius. Vadinamas saugiu prieraišumo tipu.
​
Yra ne daug aiškiai klasifikuotos informacijos apie prieraišumo tipus lietuvių kalba, bet galima pažiūrėti, kad ir čia.
Gera žinia yra turbūt ta, kad savo vyraujantį santykių tipažą galima keisti, tai nėra tapatu nekeičiamoms savybėms: odos spalvai, orientacijai, ūgiui.

Taigi, o lengvesnei ir smagesnei pabaigai štai toks erelio/gaidelio ir gandalfo memas, kurį sugalvojau po pokalbio su draugu (originaliai jame buvo topdog ir underdog priešpastatymas grounhog-švilpikui, bet tai galite pamatyti mano blog'o įraše anglų kalba), šiame akivaizdžiame šedevre :
  erelis - daug pasiekiantis žmogus, lyderis, "sweet heart" (kas gi nenori tokiu būti, tiesa?)
  gaidelis – pasimetęs atvejis, atstumtasis, maištininkas (kas gi norėtų tokiu būti, tiesa?)
  gandalfas - tiesiog geras žmogus ar savo amatą išmanantis profas (šiaip tai, nuobodžiau ir būt negali, tiesa? :D)

Memas taip pat iliustruoja, kad ryšiai nėra apie buvimą viršuje, vėliau kritimą, tada laukimą, kol atsidursi vėl aukštai ir vėl krisi mokytis gyvenimo iš naujo ir taip toliau. Greičiau jau tai yra apie lankstumą ir švelnumą, laikantis kažkur per vidurį ar laisvai ir ramiai judant iš apačios į viršų ir visaip kitaip, priklausomai nuo aplinkybių, BESIMĖGAUJANT šituo judėjimu ir apskritai savo kelione šitame sviete! :D

Ir žinot, jei esat matę Žiedų valdovo trilogiją, tai suprantat, kad jei jau ereliai pasirodo, tai pats laikas ruoštis taikesniems laikams :D ir... Na, tiesiog sulaukti taikos savo santykiuose su aplinkiniais, nes kodėl gi nepabandžius ir nesusitvarkius to savo gyvenime fainiems žmonėms sutikti iki ateinant kitiems Gandalfo ir co žygiams.

Taigi, manau, tai yra pats tas būdas užbaigti šį rašinį...
Dar tik trumpas paaiškinimas: tapti šamanu, guru, kas parodyta meme, man reiškia tapti profesionalu, savo dalyko žinovu ir praktiku. (apie tai - archetipus, įskaitant magą/šamaną galima pasiskaityti ir šioje knygoje)
____________________________________________________________________________________________________
​Tai tebuvo vienintelis būdas, kurio nuo pradžios išmokom net ne paslapčia
Jei tavęs nėra apačioj, vadinas tu - viršuj... jei nesi viršus, tu - apačia... 
Štai ritmas - žodžiuose, girdi?, kamon... 
Ereliai ir gaideliai, lai eina jie būdon...

Tiesiog būk žmogumi, paleisk tai, kelkis.. būk ok žmogus... 
Viskas yra gerai, viskas gerai bus
Pasikeičiam kiek, pasiliekam, ne bėgam, aš pasilieku.. prašau..
Imki visą įmanomą laisvę ir skraidyki ten sau... 

aina velniop tos grandinės... kam jų reikia,
tenoriu šilto apkabinimo, ​tokio amžino ar kaip tai veikia...

Taip, žmogau. Raspektas ir Pysas ✌
____________________________________________________________________________________________________
Ir tegul jėga būna su tavimi 
​<(◕‿◕)>
  />☕< \
Niekada nepasiduok, tikėk savimi 🤟
____________________________________________________________________________________________________
BEJE: Pink ir jos vyras vis lankosi terapijose su pertraukomis, kad išsaugotų savo mielą šeimą ir padidintų jų kūrybiškos poros galias, linkiu imti pavyzdį iš Pink :)
BEJE2: nei gaidelis nei erelis čia nereiškia nieko, kas yra įgimta ir nekeistina, kaip pvz orientacija, rasė ir pan., tai - greičiau išmoktas gan kreivas, juodai/baltas savęs ir kitų matymas bei tai galima pakeisti.