Tranlyčio žmogaus padėtis, gyvenant Lietuvoje 2

2) Įstatymai, medicinos sistema ir susiję problemos
Translyčius diskriminuoja nuolat. Visur, žinoma, gali sulaukti „padrąsinimų“ eiti ir būti savimi, aiškinti kiekvienam automatiškai palaikusiam tave priešingos lyties, kad esi translytis ir norėtum būti laikomas, kuo esi. Well... Nežinau, ar reiktų tai iliustruoti? Paimkite pardavėją Iki ar Prizmoje ir įsivaizduokite tokią situaciją, ką iš to laimi translytis? - tylą eteryje, - vėl pasikartojančią tą pačią situaciją su tuo pačiu žmogumi, - pasijuokimą, - priminimą, kad atrodai kaip puikus ne savo (protinės) lyties atstovas ir paprotinimą, - sumišimą, - užsigavimą dėl atmesto 'mandagumo', - palaikymą išprotėjusiu. Na, t. y. Kokia prasmė tai daryti? Aš bandžiau, visus turbūt 3-5 ar daugiau kartų. Aš nematau prasmės, aš niekad nesulaukiau nei palaikymo, nei susidomėjimo, tuo labiau diskusijos. Kartą pasakiau kaimynei, tai vėliau jaučiausi nepatogiai dėl galimybės, jog paskleis žinią, tuo labiau, kai mane puola akivaizdžiai pakrikusio proto kita kaimynė neva aš naktimis siuviu drabužius. Tai va.... tokia padėtis. Kodėl pastraipa vadinasi „įstatymai“? Nes iš tikro, kas mane gina? Kam aš galiu nueiti su skundu ir gauti efektyvią pagalbą? Man iš tikro įdomu, kiek šalyje yra palaikančių translyčius žmonių, nors dabar šypsaus ar aš tai noriu sužinoti. Pasižiūrėkime į Agness Landau įvardinimus televizijos laidose: transvestitas, gėjus, transseksualas, rečiau transseksualė. Žodžio 'translytė' lyg ir nepastebėjau, nors transseksualė čia irgi tinka. Žmonės nežino, kas tai. Žmonės mano, jog tai – pasirenkama.
Na nenukrysptant į žinomus faktus apie gender – smegenų lytį apskritai, pasilieku ties įstatymais. Tai va, iš tikro jų nė nežinau tiksliai, bet bandžiau kreiptis į Kauno medikus. Psichiatrai (iš viso 2) neišdavė diagnozės. Pirmoji psichiatrė atvirai pirmame vizite bandė suvesti tai į asmenybės dvilypumą ir nukreipė ištirti kažkokį hormoną (ne lytinį) kraujuje, taigi nėjau tirtis nei pas ją grįžau. Antroji psichiatrė lyg ir bandė klausytis, ėjau pas ją gal 7 kartus.... Kadangi turiu iš anksčiau 1 diagnozę, reikėjo daryti testus, kad ją anuliuoti. Ir va čia iškart galima matyti Lietuvos medicinos sistemos nesuvokimą. Gyvenant ne savo 'tikrojo aš' gyvenimą, bet tarsi rolę, kuri kertasi su tuo, kas iš tikro esi ir yra didžiulis kompleksinis darinys nepalyginamai didesnis nei, sakykim, kompleksas „kas rytą valgau sumuštinius“. Tai – ne vien įrašas pase, tai – apranga, kalba, elgesys, santykių kūrimas ir aibė kitko. Taigi, jei žmogus nuolat kenčia dėl šio komlekso, jis tikrai gali gauti psichinės sveikatos diagnozę iki jam susivokiant, kokia yra realybė – na, kad jis translytis. Nemanau, jog tai – kažkas netikėto. Šiuo klausimu pažengusiose šalyse, manoma, jog atvėrimas savo tikrojo identiteto gali sumažinti psichikos sveikatos problemas, todėl diagnozė skiriama nepaisant ankstesniųjų (tiek šizo', tiek depresinių sutrikimų ir pan.). Ir, kiek žinau, Latvijoje tam pakanka 1 vizito psichiatrijos poklinikoje, UK reikalingi 2 vizitai. Na va.. Lietuvoje gi, jei turi kažką prieš šią translytiškumo diagnozę, matomai skaitoma, jog pirminė yra teisinga, o translytiškumo neduoda. Be to, kaip gali pagerinti savo sveikatos būklę, jei negauni galimybės to padaryti; kalbu apie testus, duodamus, kad anuliuoti ankstesnę diagnozę. „Atsistok, neatsistojęs“ arba „nueik į parduotuvę, ruošdamas valgyt“. Šansų – 0. Kiek žinau, diagnozė yra duota 4 žmonėms iki šio momento (2014.12.31) Lietuvoje, gali būti, kad duomenys jau nebetikslūs. Kaip jiems tai pavyko, neturiu jokio supratimo. Lietuvos psichiatrija nežino translyčių, jų čia (beveik) nėra.
Endokrinologija, translyčių gydymui reikalingi hormonai. Taigi, buvau pas vieną endokrinologą, rekomenduojamą ir Google sistemoje. Ką teko patirti – visišką tamsumą translytiškumo klausimu, išjuokimą. Aš žinau, jog nemažai translyčių nesutiktų su manimi dėl šio gydytojo, bet pasižiūrim, ką patyriau. Na, pasisakius, jog esi translytis, gydytojas toliau kreipiasi į tave pagal paso duomenis nė nemirktelėjęs. Po mechaniškos, šaltos apžiūros (reikia išsirengti iki pusės, kas labai nejauku, ypač, kai į tave kreipiasi ne tava lytimi) reikia duoti kraujo tyrimus. Visa tai kainuoja tikrai nemažai, bet na įmanoma susitaupyti. Taigi, rezultate iš jo gavau išvadą, jog esu tobulai moteriško kūno ir jis tikrai nedarys nieko, kad tam pakenktų. Tai nepažodinis citavimas, bet esmė tokia.... Na ką... :)) Nežinau... reikalingi komentarai? Galbūt. Pažangiose šalyse tiek translyčiai, tiek ne žmonės kartais turi nukrypimų nuo normos hormonų balanse. Tai yra skaitoma kaip atskira liga (galima pagooglinti, nesidomėjau išsamiau) ir skiriamas atitinkamas dėmesys. O Lietuvoje šis nurkypimas skaitomas kaip translytiškumo požymis. :D Tad jeigu nesi ligotas savo kūno hormonų balanse, nesi translytis! :)) Na o ką dar duoda pasikalbėjimuose išgirstos žinios, kad tam, kad hormonai būtų išrašyti, translyčiai pasiryžę jų gauti juodoje rinkoje, kad jų kūno hormonų balansas jau nurodytų į Lietuvos gydytojų priimtą „translytiškumo požymį“... Nežinau, manau, kitoje šalyje toks daktaras ilgai neišdirbtų.
Operacijos. Kūno lyties keitimo operacijos. Lietuva – 0 duomenų. Nė viena klinika nedaro šių operacijų. Tiesa, plastinės chirurgijos klinikos siūlo krūtų mažinimo operacijas, bet tai nėra tas pats, bet to, manau, jog reikėtų atskiro susitarimo, jei jis būtų įmanomas, nes mažinamos tik gigantiškos krūtys ir nežinau, ar lietuviai gydytojai vėl nenuspręstų, jog pakenks, jei prašysi sumažinti iki jų nebuvimo.

Norėčiau pastebėti, kad translyčius žmones reikia gydyti, t. y. Jiems reikalinga suteikti medicininę pagalbą: vaistus – hormonus (ir) hormonų blokatorius bei operacijas. Prieš gydymą žmogaus emocinė būsena yra labai sunki ir sudėtinga. Jis yra tarsi nematomas. Todėl tokia šios šalies sistema yra tiesiog nežmoniška, o ne neteisinga. Žinoma, ne visi translyčiai nori kūno keitimo, bet bent jau dokumentai turėtų būti išduodami pagal žmogaus pasirinkimą, o ne jo lyties organus.
Pasas. Dokumentų pakeitimai bent UK eina po diagnozavimo. Oficialiai pakeičiamas vardas. Vėliau išrašomi ir hormonai. Vėlgi.... Nežinau, ką čia ir rašyti, Lietuvoje keičia pasą. Jį keičia po visiško lyties pakeitimo, t. y. Jau vartojant hormonus bei pilnai atlikus lyties organų keitimo operacijas. Tada Lietuvoje keičiami dokumentai, bet tam reikalingas teismo procesas.... Taigi... Dar sykį „atsistok, neatsistojęs“ arba „nueik į parduotuvę, ruošdamas valgyti“.... Kaip šioje šalyje su visa medicinos sistema, kurioje translyčių (beveik) nėra, galima pasidaryti reikalingas procedūras, kad turėti galimybę teisme gauti leidimą pasikeisti dokumentus? Tyla eteryje...

---