Savęs pažinimo kelias

3) Dažniausiai sutinkami klaidingi intelektualiniai įsitikinimai translytiškumo atžvilgiu
Ir galų gale paskutinis ir pats svarbiausias dalykas, kuris mano nuomone, yra apskirtai fašizmas prieš translyčius. Šis reiškinys susideda iš 2 teiginių: pirmas – genderis neegzistuoja, antras – LGBT žmonės visi, ir ypač translyčiai, yra tokie, nes jie buvo seksualiai traumuoti vaikystėje. Tai va.... Šitai apskritai eliminuoja translyčius kaip sąmoningus, socialius ir psichiškai sveikus žmones, kuriems būtina mecidinos pagalba ir įprastos žmonėms teisės, kad ir teisė į dokumentų pakeitimą bei teisė nebūti diskriminuojamam.
Pasiaiškiname nuo pradžių, taigi Nr.1 – genderis neegzistuoja. Dažniausiai sutinkama idėja tarp feministų ir maskulinistų arba tarp žmonių, kuriuos realiai na užkniso, tiesiog jie nebegali taikstytis su seksizmu kasdieną, su tuo iki kraštutinumų stengimųsi pabrėžti skirtumą: čia vat – moteris, o čia vat – vyras. Šiaip sąmoningesnis žmogus kasdieniniame bendravime apskritai laikysis kuo neutraliau nuo lyties pabrėžimo ir apskritai nemėgs šito pabrėžiamo skirstymo. Vis tik, problema nėra gender, aš matau problemą tradicijose, tame pirmykščiame suvokime, kad jei nesidauginsime, tai išnyksime. Tai - jau tokia tolima praeitis, kad ar beverta į tai apskritai kreipti dėmesį.... Arba jei jau kreipiasi, tai tiek to dėmesio ir tereikia (turiu omenyje romantinį susižavėjimą kažkuo). Vienok žmonės suveda tai į genderį, ir jei eliminuoji smegenų lytį, eliminuoji skirtumus mąstyme, elgesyje, belieka kūno lytis, ką vargiai kažkas drįs eliminuoti, kaip kad ir rasę :)) Tai va... Nežinau, aš nesu mokslininkas, aš nežinau tiksliai, kaip formuojasi gender. Teorijos, kuriomis remiuos teigia, jog tai vyksta gimdoje (pvz.:http://www.jstor.org/stable/10.1086/668167 , šiame tyrime nėra tiesiogiai nurodoma dėl translytiškumo, jis kaip ir biseksualumas yra priimami kaip tam tikro spektro išdava). Lygiai panašiai yra aiškinamas bet koks seksualinis kitoniškumas – LGBT bendruomenėje. Ką aš manau.... Manau, kad niekas dorai nesupranta, kas yra gender ir kaip jis atsiranda ar kad jo nėra. Tiesiog niekas nesupranta genderio. Ir su gender eliminavimu, visi, kas to laikosi, eliminuoja ir translyčius. Tai akivaizdu. Translyčiai tokiems žmonėms neegzistuoja. Vienok šalyse, kuriose translyčiams yra prieinama jiems būtina medicinos pagalba, jų priskaičiuojama apie 4% (Norvegija). Tai vis tik kaip? Ar išmesime aiškiai realią žmonių grupę dėl savo patogumo, ar ieškosime realios tiesos? Tiesa paprastai jungia ir nuramina žmones, o melas paprastai na. iškraipo realybę dėl trumpalaikio nusiraminimo. Man ši „genderio nėra“ nuomonė panašesnė į antrą variantą. Manau, tiek, čia. Manau, kai kurios tolesnės mintys gali vėl grąžinti prie šios klaidingos minties anuliavimo.
Taip, taigi, antra mintis: Nr.2 – LGBT žmonės tapo tokiais, nes buvo traumuoti vaikystėje, paauglystėje ir pan. Tai yra vis dar populiari mintis nepriklausomą mąstymą turintiems žmonėms. Ir daugelis gali pašokti savo kėdėse dėl homoseksualų dabar, bet nemanau, kad labai kas kryptelės dėl translyčių ties minėta mintimi. Čia galiu išsakyti daug. Tikrai :) pirma mintis – kairiarankiai, kam nors kiltų įtarimas, kad kairiarankis tapo tokiu, nes jį baudė ir bausmės buvo tiesiogiai skiriamos jo rankoms, ir jis buvo tiek traumuotas, kad nebenorėjo būt dešiniarankiu? Skamba absurdiškai, ar gi ne? :) Na va, dabar truputį atsitraukiam ir pasiimam translytį arba homoseksualą, taigi, tarkim priimam, kad jie tapo tuo, kuo yra irgi ne dėl smurto, bet šie žmonės mini, jog prieš juos buvo seksualiai smurtaujama tiek namie, tiek mokyklose ir kiemuose ir t.t. Grįžkime prie kairiarankių, ar manote, kad jie gali pasakoti tą patį apie savo kairiarankiškumą? t. y. Smurtą kieme, mokykloje, namuose? Nežinau, ar pažįstate kairiarankių, manau, daugelis jų sutartinai palinkčiotų galvą. Man tikrai neįdomu, kad paprasta logika gali jums kuždėti, kad iš A gavosi B, kažkas pasmurtavo prieš „mergaitę“ ir ji nebenorėjo mylėti vyru ar iš vis būti mergaite... Taip, tai paprasta, tik realybė yra kur kas žiauresnė. Visi minėti žmonės kažkada buvo vaikais, ir jie buvo labai kitokiais vaikais. LGBT atveju, seksualiai kitokiais. Ar žinote kokį tai siaubą kelia tėvams? Ir kokias pastangas jie gali įdėti „gelbėdami“ vaikus, nors realiai tegelbėja savo įvaizdį nuo buvimo kitokio vaiko tėvais, nes jei jiem tikrai rūpėtų vaikas, tai jis rūpintųsi, kad vaikas jaustųsi kiek įmanoma geriau, o ne kiek įmanoma normaliu? Ir ar ne apie tai kalba LGBT žmonės? Taip, prieš mane buvo smurtauta nuolat, tiek nuolat ir taip stipriai, kad ištryniau savo identitetą iš savo sąmonės iki savo 36-erių metų. O dabar man vis noris nusižudyti, nes man baisu būti savimi, man nesaugu dėl tų žmonių, kurie turėjo mane priimti ir drąsinti būti savimi, bet dabar aš žinau vienintelį mechanizmą, kuris laiduoja, kad būsiu priimtas, t. y. „būti mergaite“. Buvimas savimi man kelia siaubą, kad ir kaip suprasčiau, jog tai – jau praeityje. Aš imu terapiją jau trečius metus, daugelis translyčių to neima, apsiriboja savo aplinkos palaikymu. Be galo daug translyčių žudosi arba parsidavinėja. Ir tam yra priežastys. Yra be protiškai sunku psichologiškai išlaukti laiką, kol nurims buvusieji siaubai ir sąmoningai suvokti, jog dabar jau esi suaugęs ir turi neaprėpiamai daugiau resursų gyventi savo gyvenimą, sulaukti paramos, gauti medicininę pagalbą, užsidirbti ir taip toliau. Taip pat per šitas siaubingas, žiaurias ir visiškai nežmoniškas net nežinau kaip įvardinti... na tiesiog... tiesiog... antižmoniškas pastangas „išgelbėti“ vaiką nuo jo paties laimės, nu žodžiu... taigi, žmogus praranda sugebėjimą pasitikėti savim, aplinka ir nešiojasi šį suvokimą ir toliau. Paprastai mes linkę bendrauti su tais žmonėmis, kurių elgesys panašus į tą, kuris mums įprastas. Taigi, dabar peržvelkite, kokias problemas turės toks augantis/suaugęs žmogus sociume? - atstūmimas, pajuoka, „gelbėjimai“ nuo jo paties, nurodymas jo elgesio kaip amoralaus, netinkamo jam pačiam, jį žalojančio, laikymas jo nenormaliu, nesveiku, netinkamu, pakenčiamu bei labai teigiamai priimamu, jei jis vis tik elgiasi taip, kaip dažniausiai priimtina laikytina „normalu“.... Jis tai nešiosis visur taip pat savo paties intymiuose santykiuose. Žinoma, mes augdami galime atsiskirti nuo toksiškų namų, įstaigų ir pan. ir be abejo po truputį gyti, tik manau, kad būtinas specialistas, patikinantis, kad toks elgesys su tavimi buvo neteisingas ir amoralus, o ne tu esi toks, ne tu rinkaisi savo tolesnį elgesį ir žmones, tai buvo internalizuota į tavo psichiką, nes būtent tokią galią turi tavo globėjų elgesys su tavimi. Taip formuojasi elgesio, supratimo įpročiai. Tai itin sunku pakeisti, bet na, mes visi stengiamės, o su pagalba tai yra dar truputėlį lengviau. Kodėl reikalinga specialisto pagalba, norint efektingiau išeiti iš „užburto rato“, manau, jau rašiau, bet pakartosiu – dėl to, kad mes nesąmoningai renkamės tuos žmones, kurių elgesys mums primena mūsų auklėtojus.
Taigi, grįžtant – noras nusižudyti, negalėjimas išlaikyti savo buvimo „tikruoju savimi“, nesąmoningas suvokimas, kad tavo kūnas ir protas tau nepriklauso, ir su juo/jais žmonės gali daryti ką nori fiziškai ir seksualiai, kas jiems atrodo „normalu“. Rezultatai – masė savižudybių, kūno afišavimas, pardavinėjimas ir pan. Atrodytų, ir dažnai afišuojama, jog tai - jau suaugusio ar paauglio aplinkos spaudimas. Tai yra viso žmogaus gyvenimo spaudimas, kol jis suranda tą, kuris tikrai jį girdi, jo klauso, yra jo pusėje ir pritaria jam dėl jo patirtų kančių, smurto, emocinio, intelektualaus, fizinio, seksualinio, psichologinio, žodinio ir t.t.. Tą, kuris bet kurį smurtautoją priims kaip realų smurtautoją, o ne geradėją. Tol, kol žmogus neturės tokio sąjungininko, jis vargiai galės pakelti aplinkos spaudimą ir tikrai tapti savarankišku, pilnai valdančiu savo gyvenimą. Be abejo, čia daugelis irgi nesutiks, nes be galo didelė dalsi žmonių manosi gyveną „normaliai“ ir toliau priklausomi nuo tėvų, dažnai nebe finansiškai, bet emociškai ir pan. Bet tai – kita plati tema.
Pabaigai paprasta mintis: kairiarankių yra apie 10% pasaulyje, panašiai kaip ir LGBT žmonių. Yra gana keista manyti, jog pirmų stabilių ~10% žmonių isškirtinumas yra nulemtas genetikos ir šis skaičiaus nekinta, o kiti ~10% yra stabiliai nusistovėjęs kiekis žmonių su išskirtinumais dėl seksualinio smurto. Na, nežinau, tiesiog... Man rodos musulmonų kraštai, kai kurios Afrikos šalys turėtų virti nuo bent jau daug didesnio procento LGBT žmonių, o išsivysčiusiose šalyse procentas turėtų būti ženkliai mažesnis. Jei būtinai norite išskirti tik translyčius, koreliacija turėtų būti ta pati.






Ir taip – esu be galo dėkingas visiems draugams ir pažįstamiems, kurie palaiko ir palaikė nuo pat pradžių ir žino mano bandymus, pastangas, nuslydimus ir vėl kėlimusis ir visus kitas mano teigiamas, tiesiog ir kiek keistesnes savybes :)) AČIŪ ir kaip nors daugėkite :)

1) Neseniai priėmusio save translyčio žmogaus kasdiena ir susiję problemos
Mano esybė viešumoje, aš viešumoje (ang.: my appearance). Taip, prieš pradedant reikalingą translyčiui gydymą, tu esi priimamas dažniausiai kaip priešingos lyties atstovas nei esi. Tai žeidžia ir socialinis gyvenimas bei visi reikalingi dalykai, susiję su begale institucijų kelia labai didelį nepatogumą. Nesinori eiti ne tik į darbo biržą, įsivaizduoju ir į darbovietę, bet ir į parduotuvę ar netgi pas gydytojus. Sistema yra tokia. Aš gyvenu transfobiškoje šalyje, tiek transfobiškoje, kad gydymo sistema nepripažįsta translyčių žmonių egzistavimo. Akivaizdžiai tą galėsiu parodyti praktiniais pavyzdžiais. Sistema Lietuvoje nežino translyčių. Ne tik nežino, bet ir bijo. Tai vyksta ir kasdieninėj socialinėje aplinkoje: jei kaimynui pasakai, jog esi ne tos lyties, kuria jis į tave kreipiasi, jis arba juoksis, arba nebesikalbės ir galbūt laikys tai pamišimu arba laikinu susipainiojimu dėl streso, „kam nepasitaiko“. Na, galima gal paminėti dar nespėjusius ar jau nespėjusius subręsti žmones, kurie apskirtai gali būti pavojingi bet kurio „kitokio“ sveikatai ar net gyvybei. Taigi, kas norėtų/galėtų sau leisti būti laikomu „ne pilno proto“, „kitokiu“, kai neturi į ką kreiptis, o jei ir kreiptųsi, nelabai sulauktų efektyvios pagalbos ir palaikymo, bei padarytos žalos atlyginimo. O gi turbūt niekas arba nutrūktgalviai, negalintys įvertinti, pažinti realios aplinkos, na galbūt translyčiam žmogui būtų paprasčiau, jei jo pragyvenimo šaltinis būtų darbas LGBT organizacijoje ir jo didelė laiko dalis būtų susieta su LGBT ar LGBT draugiška aplinka. To yra Lietuvoje, vienok itin nedaug ir ne visoms profesijoms. Na va.... Kas belieka? Nekalbėti viešumoje, nerodyti savo tapatybės, ją nuslėpti. Eiti iš namų vien būtiniausiais reikalais ir padaryti juos greitai bei efektyviai. Tai sukelia aibę susijusių reiškinių: įtampa, kurios metu pamiršti reikalingus dalykus: kažką nusipirkti, išsiųsti, paminėti ar paklausti. Taip pat tui socialinį uždarumą, nes gali atsiverti tik translyčiams palankiems žmonėms, kurių nėr daug, tad atskirtis tikrai yra didelė. Socialinis izoliuotumas yra emocinė kasdieninė trauma, kuomet tavo namai tampa „pilimi“, į kurią vėl gi reikia įleisti buto šeimininką ar dar kažką, ką tikrai būtina, nebeatsakinėjant įkyriems skambinantiems su „ar reikia bulvių?“, „gal gali paskolint cigaretę?“ ir pan. Dargi nuolat jauti, jog šita našta net nėra tavo, o neišprususios aplinkos, kad šios priverstinės saugumo priemonės yra priverstinės ir taip tikrai neturėtų būti. Manau, jog genderinė lietuvių kalba šiuo atveju irgi kiša koją, nes kalbėdamas natūraliai, aš jau būčiau keistuolis. Šiaip tai yra nepatogu dėl apskritai transfobinės aplinkos, o ne dėl kalbos struktūros, tad keičiantis pirmam dėmeniui, antrasis nebebūtų tiek svarbus. Šiuo metu matomai, mažiausiai problemų kyla naudojant neutralų kalbos variantą, nors jis ir nėra patogus lietuviškai kalbančiam.
Galiausiai - „natūralus“ flirto įvedimas, kai kam reikalingas net elementariame pasisveikinime. Šitai, manau, turėtų apnykti. Šieji dalykai žeidžia ne tik translyčius, bet ir vyrus, moteris, bei kitus LGBT bendruomenės narius. Visas šis visuomenės seksualizavimas ir suskirstymas į TIK dvi grupes ir būtiną seksualinio ryšio galimybę šių grupių bendravime. Tai gal buvo reikalinga kažkada gentyse, bet dabar tai tikrai erzina daugelį.