Savęs pažinimo kelias

Taigi.... pabaigus juodos avies ir atpirkimo ožio nuotykius (ar bent jau kol kas jie baigėsi trumpesnei ar ilgesnei pauzei)... noris pakalbėti apie ribas. Anksčiau, pirmame (po kelių metų pertraukos) spontaniškame šio tinklaraščio įraše apie santykius rašiau labiau apie verbalizuotus poreikius, kad sukurti ryšį, kurio rimtai norisi, na, tokiu būdu žmonėms, kurie nori tapti draugais ar dar artimesniais, būtų aiškiau, ko tu ieškai ir tikiesi, kad ryšys su tavimi būtų tikrai geras. Na tai va, o dabar... Atsirado itin stiprus poreikis pereiti prie aiškių ribų... Tai - gal kažkiek priešingas dalykas poreikiams, preferencijoms, bet realiai tai - vis apie tą patį... Poreikiai yra apie tai, ko nori, o ribos yra apie tai, ko tu nenori ryšy. Nes kai kurie dalykai, jei jie yra peržengiami, žmones gali sužaloti taip, kad ryšys bus arba nebepataisomas, arba tai užtruktų labai ilgai ir reikalautų labai daug pastangų, todėl kartais geriau pažeidėjus tiesiog paleisti arba leisti jiems rasti būdus išeiti patiems... Tai po poreikių įvardinimo taip pat yra neapasakomai super labiausiai gerai susižinoti, kad tu turi tas ribas, o jau iš vis tobula yra 🙌, kai jas išreiški žodžiais. Ir tai - tik mano nuomonė, bet manau, kad šie dalykai gali palengvinti ir nušviesti kitom šviesom begales įsiskaudinimų ir nesusipratimų, kas visuomet tupi santykiuose, nes, na visi juk ne tobuli iš esmės esam... O ir dar dėl to taip vyksta, nes santykiai labiausiai prikelia mūsų buvusį ryšį su tėvais: kiekviena menkiausia traumuojanti patirtis, kurios nesi tyrinėjęs ir tvarkęs, leis suprasti, kaip siaubingai suvarytas esi tiek tu, tiek tavo įgūdžiai ryšiui, tiek žaizdos, kurias būnant vienišu dar kažkaip pavyksta nukišti "kažkur", kad "nesimatytų". Jau nekalbant apie tai, kad tavo partneris/draugas turės tuos subtilius ir brangius :D atsivėrimus apie savo suknistumą ir nuosavas žaizdas taip pat ir jis/ji skaudės vien dėl to, kad esat drauge taip pat... todėl tau nelabai lieka kam skųstis ir kur pasisukti, visa tai jau - tavo rūpestis, tiek gijimas, tiek augimas, tiek bandymai išreikšti visa tai žodžiais (ne mėtomom tapkėm ar buteliais, darbu non stop). Taigi... kuo mažiau rūko (net jei jis toks rožinis ir rožinis :D) ir painiavos - starte, tuo geresnis procesas, vyksiantis ilgesnį laiką. Štai tokį receptą ir bandau čia užrašyti, jį prisitaikyti ar ne – spręsti jums.
Žemiau surašytos mano grubios, ne visai apšlifuotos ribos... Puikiai žinau, kad mes visi sutinkame nuostabių žmonių, net turėdami partnerį/ę, ir tie sutikimai nesibaigia, kol esame gyvi. Vis dėlto... jei ryšys su partneriu yra tikras ir pakankamai brandus, susitikus su kitais vaikščiojančiais stebuklais ✨, kai kada sielos gali laikinai paklaidžioti nebūtuose vietose, galbūt net kūnas gali vis įkaisti, bet... tai niekada nėra rimta ar nepakankamai rimta ir galiausiai, be didesnių "nuotykių" ar visai be jų tampa kažkuo kitu: pamoka, draugyste, unikaliu darbo projektu, džiaugsmu sutikus puikų žmogų. Ir asmeniškai aš nepriimčiau šių žemiau esančių dalykų sulaužymo arba bent jau ne 3-4 kartus iš eilės be pastangų keistis ženklų:

• neturėtų būti fizinio intymumo su kitu žmogumi. Ten apsikabinimai, labas/viso gero apsibučiavimai - ok. Yra tikrai ypatingų žmonių, nemanau, kad tai peržengtųų ribas, jei ryšys yra ok. Prieraišumas, bendrumas.
• neturėtų būti rimtų santykių su kažkuo kitu, kai aš esu pa’ghost’intas ir paliktas tiesiog bam neribotam laikui. Įmanoma pamilti, įmanoma turėti ryšį stiprų, bet ne santykius. Mes sutinkam aibę nuostabių žmonių…. Bet tai kažkaip tiesiog… atranda savo vietas, ir niekas nelieka užgautas. Lojalumas, pasitikėjimas.
• neturėtų būti vyras – geriausias draugas kažkur kitur nei čia, many. Visi kiti – antrieji, tretieji geriausi draugai. Laikas kartu, darbai, projektai – ok, be abejo su kitais. Būna klaidų, žmonės keičiasi… turėtum būti užtikrinta, kad nieko nėra arčiau… net jei ir neaišku. Petis atsiremti, pagalbos ranka.
• neturėtų būti to kvailo ir visiško bloko, ghost’inimo, dingimo mėnesiams…. Man reikalingas ryšys ir užtikrinimas, kad jis nedingo. Galima dingti su visam savaitei, max dviem, ne ilgiau. Galima susitarti dėl pauzės, ji gali ištikti staiga ir taip, be kalbos, bet turėtų būti verbalizuota po kurio laiko, kai jau pačiai/iam aišku, kas ir kodėl nutiko. Visko būna, geriau nereikia bėgti.. slėptis, geriau pasisakyti ir tada susitarti pabūti atskiriau. Faina kompanija ir supratimas.
• neturėtų būti stiprių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo (įskaitant psichiatrinius vaistus): ir alkoholis, ir rūkymas, ir 5+ puodeliai kavos/dienoj, jointai non stop, ir kitkas, kas nėra kaip patirtis ar pakartotina, retai daroma ypatinga kelionė į kažkur (ten ajahuaska ar kokie grybai su tinkama priežiūra ir pan) ar draugystės pažymėjimas (kai kas būtinai turi nusilakti kartą per metus su būtinai vienu ir tuo pačiu žmogumi :D iki smigimo vietoj)… žodžiu, viskas, kas tau būtina iš drugs'ų, kad būti „normaliai“ kasdien, kai jau ir taip esi normaliai, tai to neturėtų būti. Tai svarbu, nes savireguliacijai ir taip naudojam: muziką, sportą, menus, socializavimąsi, savityrą... ir tos taršos aplink – per akis… ir, jei fizinė sveikata – ok, tai nieko super sunkaus ir pakartotino nebūtina turėti. Blaivumas ir gebėjimas pakelti ūpą.
• neturėtų būti kažkokio neįgalumo, kurio negalėtumei suvaldyti vienas/viena arba su jau esamo soc rato pagalba. Aš negaliu ateiti į santykius dirbti slaugu ar gydytoju, be abejo, tai taptų ir mano rutina - pagalba ir pan su laiku, bet ateinu į ryšį kaip draugas ir pan, ne kaip profesionalus pagalbininkas. Nesu prieš žinojimą, kad visi iki vieno nesam tobuli, esu prieš nežinojimą, ko laukti, o sulaukus… negalėti su tuo gyventi. Parama ir kertinis akmuo atsispirti.
• neturėtų būti didelio toksiškumo. Taip sakant, visi turėtume sugebėti suvaldyti savo š patys.. Nes visi turime to ir nereikėtų tikėtis perkelti to "gero" ant kito ar kad atėjus į santykius tai tiesiog hopliaaaa ir išgaruos, puff. Na, taip nebūna.. Neišvengiamai, mes bandysim vienas kitą įmesti atgal į ok kelią vėl ir vėl, bet privaloma tai mokėti padaryti ir be manęs. Išklydimai, išskydimai, reikalavimai tyčiniai ar netyčiniai paramai ir pan būna, bet neturėčiau būti vienintelis, gebantis tai nustumti lauk. Komfortas ir lengvumas.
• taip pat nereikia didelio manipuliavimo… vėlgi… šitame pasaulyje su tokia galybe kažkokių rašytų ir nerašytų, sąmoningų ir ne taisyklių, etikos… kažkokių gan iškeiptų ir žvėriškų džiunglių, kurios suvaro stipriausius ir gan ne už ilgo :D tai normalu, kad pasimetam.. išsenkam… prasiveržia emocinis, primityvus kūnas ir siela… Ir, be abejo, vis vieni kitiem padedam atrasti ramybę ir aiškumą vėl ir vėl… bet tik primenu, ateinu į santykį ne tam…. Todėl tai turėtų būti įmanoma ir be manęs. Aiškumas ir ramybė. 

​Taip pat yra meilė, priėmimas, pagarba ir empatija... tai turi būti (kiekviename ryšyje, nes iš tikrųjų aš be to iš vis nelabai ką galiu įsivaizduoti). Aš vis dar mokausi šių dalykų... Tai - labai sunkus menas. Kantrybė ir drąsa padeda, galbūt.. Nesu tikras, bet galim išsiaiškinti tai pakeliui :)

Sveiki, sveiki, dar savaitė – dar viena tema narcizų karalystėje. Šį kartą apie narcizišką elgesį santykiuose, dažniausiai tai yra tarsi pasikartojantis, smurtingas ciklą, kuris vis tęsiasi ir tęsiasi, ypač, jei atsiranda vaikai. Šiandieniniai terminai: narcisistinis susiurbimas ir pilkojo akmens metodas.
(Apibrėžimų ir lietuviškų terminų įvardinimų nelabai radau arba labai jau padrikus ir polemiškus, tad bandau versti iš anglų kalbos. Originalius apibrėžimus angliškai galima permesti mano angliškame blog'o įraše.)
Apibrėžimas pagal Psychology Today: „Narcisistinis susiurbimas reiškia narcizo bandymus susigrąžinti jus į savo gyvenimą – dažnai po tam tikro laiko po išsiskyrimo inicijuoto iš jūsų pusės“.
Apibrėžimas pagal Medicine Net: „Narcisistinis susiurbimas yra narcizo manevras, kai jis/ji mano, kad auka arba žmogus, kurį jie skriaudžia ar bando kontroliuoti, siekia pasitraukti iš santykio“.
Sinonimas: kažkieno susiurbimas atgal į santykius.
Apibrėžimas pagal Medical News Today : „Pilkojo akmens metodas reiškia sąmoningą visiškai neįtraukiančio, neįdomaųs bendravimo pasirinkimą su smurtaujančiais ar manipuliuojančiais žmonėmis“.
Apibrėžimas pagal by Healthline: „Ši strategija yra apie tapimą nuobodžiausiu ir neįdomiausiu žmogumi, koks tik gali būti, kai bendrauji su manipuliuojančiu asmeniu."
Sinonimas: šaltas, nuobodus ir reaguojantis lyg akmuo, uola.

Visų pirma norisi parodyti tą ciklą, kurį narciziški žmonės kartoja ir kartoja nesvarbuu su kuo.  Jis nelabai kada yra kitoks ir vis kartojasi. Spėju, kad kažkas panašaus į šį ciklą egzistuoja ar gali egzistuoti ir įprastos poros gyvenime, bet tikrai ne taip aštriai ir nepakeliamai kaip narciziškame ryšyje, gal nebent kažkur šešėlyje praslenka. Žinoma, verta paminėti, kad narcizai beveik nebendrauja su žmonėmis, kuriuose pačiuose nėra narcistinių žaizdų... Na taip nutinka jau vien dėl to, kad nei narcizas susidomi tokiais žmonėmis ( na, nes jie ne taip ryškiai šviečia, tiesiog yra per nuobodūs narcizui) nei tie žmonės susidomi narcizu, paprastai tiems žmonėms narcizai atrodo per daug bauginantys, pernelyg ypatingi ir nepaprasti. Narcizai renkasi žmones (arba narcizus renkasi tokie žmonės), kuriems taip pat trūksta savigarbos ir meilės sau, bet jie gali turėti paslėptą narcisizmą, na, ne tą grandiozinį, dievišką savęs atskleidimą ir dominavimą, greičiau atvirkščiai - jie tokie visada nerimaujantys, nepasitikintys, nors giliai viduje pilnai įsitikinę, kad jie yra patys geriausi ir jautriausi žmonės, kuriuos tik gali rasti šioje planetoje ar galaktikoje, tiesiog niekas to nemato ir! niekas net negali matyti... nes tai yra tarsi paslaptis, kad neatskleistų kitos „paslapties“ - narcisistinės žaizdos, žaizda kuri lemia elementarių gebėjimų nusiraminti ir būti ok tokiais, kokie yra trūkumą... Jiems vis kažko trūksta viduje, kad viskas būtų ok, jei visada nepakankami sau, kitiems, todėl atviras (klasikinis grandiozinis) narcizas jiems išsyk atrodo kaip tobula „kita obuolio pusė“... Nors atviri narcizai tiesiog atlieka tą „dievo vaidmenį“, kad uždengtų tą pačią žaizdą, kurią turi užslėpti narcizai: jie niekada nesijaučia pakankamai geri tokie, kokie yra. Čia yra gana paprastas ir glaustas tekstas apie tai (tekste statistika, kad vyrų narcizų yra daugiau nei moterų yra senstelėjęs, šiuo metu yra duomenų, kad pasiskirstymas artėja prie 50/50 dignozuotų atvejų tarp abiejų lyčių), kaip tampama narcizu, kokius žmones jie renkasi ir kaip sau padėti, jei manai, kad turi tokių savybių.
Na bet grįžtant prie narciziško santykių ciklo, jeigu jūs turite narcisistinių žaizdų vienoj ar kitoj gyvenmo sferoj, tai ciklas atrodo maždaug taip:

Čia galite rasti Vikipedijos trianguliacijos apibrėžimą anglų kalba​, o savais žodžiais tariant, tai -  situacija, kai esi įtraukiamas į trikampį, kai narcizas bando pavaizduoti tave kaip skriaudėją tam trečiajam asmeniui ir tokiu būdu toliau tavimi manipuliuoti.
Šmeižto kampaniją dažnai vykdo narcizo skraidančios beždžionės.

Sveiki, šios dienos tema yra apie narcizišką bendravimo, socializavimosi būdą, todėl galima pakalbėti apie porą terminų iškart, manau. Šiandien šie terminai yra: žodžių mišrainė bei tiesos grūdas, taip pat galima būtų paliesti ribinius pykčio proveržius, bet asmeniškai mane tai domina mažiau.
Taigi tad nelaukiant, bandom apibrėžti terminus...
(Apibrėžimų ir lietuviškų terminų įvardinimų nelabai radau arba labai jau padrikus ir polemiškus, tad bandau versti iš anglų kalbos. Originalius apibrėžimus angliškai galima permesti mano angliškame blog'o įraše.)
Žodžių mišrainės apibrėžimas pagal Wikipedia: žodžių mišrainė [...] yra painus ir/ar nesuprantamas iš pažiūros atsitiktinių žodžių ir frazių mišinys“. [...] Žodžiai gali būti gramatiškai teisingi arba ne, bet semantiškai supainioti taip, kad klausytojas negali rasti jokios prasmės juose.
Žodžių mišrainės apibrėžimas pagal Oxford Languages žodyną: supainiotas arba nesuprantamas iš pažiūros atsitiktinių žodžių ir frazių mišinys.
Sinonimas: blevyzgos, nenuoseklumas.
Tiesos grūdo apibrėžimas pagal APA Psichologijos žodyną: tiesos grūdas - idėja apie tai, kad perdėtai apibendrinti atskirų individų grupės stereotipai kartais turi elementų, tiksliai apibūdinančių  tos stereotipizuotos grupės savybes.
Tiesos grūdo apibrėžimas, pateiktas Saylor Academy for Truth puslapyje: atitinka stereotipizavimą -  apibendrintus įsitikinimus apie tam tikros žmonių grupės savybes, polinkius.
Sinonimas: fragmentas, užuomina.
Kaip minėjau, čia taip pat būtų galima paminėti ribines įniršio akimirkas, bet... tai - jau kita problema, ir aš nesu didelis žmonių elgesio patologizavimo gerbėjas, taigi, galbūt tai ir praleisiu šįsyk.

Kalbant tiesiai ir trumpai, žodžių mišrainė man reiškia tą kažkurio žmogaus kalbėjimo manierą, kai jis ar ji turi įprotį kalbėti nesustabdomai ir su tam tikrais pasikartojimais, bet kai realiai nelabai ką ir pasako, toje kalboje neverta ieškoti kažkokios prasmės, kitaip tariant. Galima tai pavadinti tauškėjimu, plepalais, ekstravertiška saviraiška, ledlaužiu vakarėliuose, ir visa tai - tinkami įvardinimai, bet kartais tai gali būti narcizo būdas pūsti tikslinę miglą savo pokalbio partneriui, sumaišyti jam protą. Vėlgi, manau, kai kurie žmonės tiesiog nukopijuoja tokią kalbėsenos manierą iš savo globėjų elgesio ir tai tegali būti tik dalis to žmogaus bendravimo įrankių. Kaip žinoti, kada žodžių mišrainė naudojama netinkamu, žalingu būdu prieš jus? Galima pastebėti iš to, jei žmogus taiko tik šią manierą su jumis, toks kalbėjimosi būdas ilgai nesikeičia, jei žmogus negali to pakeisti ir pasukti pokalbio kitu keliu, kitu būdu, kur jis/ji jau galėtų išsireikšti prasmingiau ar bent jau suprantamiau, kur kalba būtų kažkas pasakoma, o ne būtų vien kalba dėl kalbos... O taip pat, jei tavo santykis su tuo žodžiu mišrainę serviruojančiu žmogumi niekada nesikeičia, jei jis niekada nesiima iniciatyvos, jei vis dar tebepateikia tą pačią mišrainę, niekada neplanuoja ko nors kartu, nerodo kažkokių solidesnių judesių link tavęs, netampa aiškesniu, atviresniu, labiau prieinamu. Kai kada, ypač kuriant naujus santykius žmonės gali nervintis, nerimauti ir ne pilnai pasitikėti situacija, todėl viskas gali susimaišyti galvose ir ant liežuvio, bet tai neturėtų žmonių įvesti į begalines šios žodinės gynybos spirales vien dėl nervingumo; jei jūs bandote palaikyti ir rūpintis kita puse mezgant ryšį :D ir tai yra tikrai akivaizdu ar gal jūs tiesiog esate tiesus ir atviras apie savo ketinimus ir jausmus, tai, manau, tikrai galite kartu sukurti ką nors gražaus. Bei! Tai turi padėti tam daugiakalbiui žmogui atsipalaiduoti, o bet tačiau jei jis/ji negali atsipalaiduoti ir pradėti būti aiškesniu, taip pat išgirsti ir jus, ir pakviesti jus į dialogą... tai gali būti problema. Vienok, vėlgi tai taip pat gali būti žmogaus tėvų ar globėjų elgesio kopija ir, jei žmogus nukopijavo tai labai anksti savo kūdikystėje, iš tiesų jis nelabai ir gali to pakeisti, nei jam reikėtų bandyti tai padaryti. Šiuo atveju aš tiesiog norėčiau ir linkėčiau, kad žmogus rastų ką nors, kam būtų visai viskas gerai su tokia jo kalbėsenos išraiška, na su tuo netaisyklingu, ekscentrišku, netikslingu plepėjimu. Tai niekada nėra asmeniškai prieš ką nors nukreipta, tiesiog vieni žmonės yra labiau ekscentriški, kiti – mažiau, vieni mėgsta ekscentriškumą, kiti - ne, atrodo, jog tokiu būdu viskas - pakankamai teisinga abiem pusėms. Taigi čia, manau, turiu didžiausių palinkėjimų surasti sau savo ekscentrišką žmogų, jei tau tai patinka :D arba "normalų", tvarkingą, jei tau labiau patinka važiuoti tokiuose „ratuose“. Taip pat linkiu susigaudyti, ar tikrai patekote į bėdą su žmogumi, kuris realiai negali susivaldyti, ir jūs turėsite tai padaryti už jį ar jam tiesiog reikia nuolatinių, pasikartojančių užtikrinimų apie jūsų palankumą ir priėmimą. Netgi labiausiai nervingi ir neramūs tiesiog nusiramina, jei yra rimta garantija, kad jie nebus išmesti kaip dar viena šiukšlė iš kažkieno buto ir gyvenimo. Ir jūs tai žinote, visi žino.. Mes tiesiog pamirštame... gyvenimas intensyvus, kasdien visi bėga, veja kažką kažkur, o rožės taip ir lieka pakelėje niekam nesustojant pajusti jų aromato. :/
Gerai, o štai tiesos grūdo terminą aš pagaunu tada, kai žmogus tave tarsi užkabina kažkokiais fragmentais ar užuominomis apie ką nors, būtų tai - idėja ar žmogus, ir tu nejučiom pradedi gilintis, kaip vis tik yra iš tikrųjų... nes tie fragmentai ir užuominos taip pat dažnai sumaišomi su kai kuriais abejotinais ar miglotais faktais. Kai iš ko nors patiriu žodžių mišrainės variantą, aš būnu linkęs laukti, kol žmogus pradės jaustis pakankamai ramus, kad atskleistų save pilniau, ramiau, o tiesos grūdo atveju atsitinka taip pat, šiaip, - taip pat esu linkęs laukti ir patyrinėti... nes laikas gali parodyti tikrąjį žmogaus pomėgių, nuomonių ir žinių rinkinį. Vėlgi, tokie neaiškumai ir nesusipratimai gali įvykti pažinties pradžioje, žmogus gali norėti suprasti ir labai greitai susižinoti, ką jis turi panašiaus su jumis, kokia jūsų nuomonė apie kai kurias grupes, kokios pozicijos laikotės apskritai: apie politiką, seksualumą, finansus, pomėgius, profesiškai, psichologiškai ir pan. Taigi dažnai žmonės gali būti tikrai neaiškūs, kol jie patys bando suprasti, kas tu ir kokios nuomonės laikaisi šen bei ten :D ir tada vat ir atsiranda daug nesusipratimų... Bet tai užtikrintai pamažu prasivalo. Vėlgi, šis gynybinis nusiteikimas gali kilti ir iš žmogaus, kuris realiai turi toksišką nusistatymą prieš kai kurias žmonių grupes, tiesiog yra nusiteikęs prieš jas ir nori rasti panašių žmonių arba žmonių, kam galės praplauti smegenis ir įvesti į išankstinių nusistatymų labirintus... Linkiu išlikti kantriems su krisleliu išminties ir pabandyti prieiti arčiau prie kiekvieno, kurį gan staigiai galit įvertinti kaip netolerantišką... Neprarandant savo saugių asmeninių ribų!

Taip, dar labai svarbu pabrėžti, kad tokie gynybiniai bendravimo įpročiai galėjo kilti būtent iš šeimos (ar net ir bendrai iš visuomenės), kurioje užaugam, žmogus gali turėti integruotą išankstinį nusistatymą prieš tokius kaip jis pats, net jei sąmoningai jis to nežino, neužčiuopia. Aš daug kalbu apie šiuos veikėjus: juodą avį ir atpirkimo ožį, kurie nuolat stumdomi ir į juos nuolat taikomasi su ar net be priežasčių, bet svarbiausia yra tai..., kad jie taip įprato vaikystėje, prie tokio elgesio ir dažniausiai jie savęs tiek nemėgsta visiškai ne todėl, kad taip pasirinko savanoriškai, visiškai ne. Jiems taip nepatinka kažkokie bruožai, savybės juose, nes tai buvo neliečiama taisyklė namuose, apie tai netgi niekas nekalbėjo arba tik neigiamai arba tik patylomis kažkur tarpusavyje. Kai kurios specifinės savybės nebuvo matomos ir rodomos kaip geros ar bent jau neutralios, kai kurios jų buvo tiek, na tiek tabu, tiek stigma, kad apie tai būdavo net bjauru kalbėti apskritai, jau nekalbant, kad kažkas gilintųsi ir bandytų suprasti, padėti su tuo tvarkytis... Taigi dabar giliai giliai viduje išliko tas pats - nemėgti, nekęsti to savyje, nežiūrėti, netyrinėti, atmesti, kovoti už tas savybes mitinguose ir Facebook'e ir kitur, kad būtum priimtas net ir su tom savybėm ar vien dėl jų ir taip vėl matyti žlungančią tą pačią viltį, kad bent kažkam kažkada tai bus rimtai ok ir jumyse ir tame kitame žmoguje... Na, ta prasme, ši problema po vaikystės, suaugus, jau nebėra išorėje, ji apauginta įpročiais giliai viduje, lyg priekaištingas sąžinės balsas, kuris atrodo nieko nereiškia, mes vis atmetam, bet vis pakiša koją ir nežinia, ką su tuo daryti.... toks vat įaugintas tabu.
Bet vis tik! tai yra išmokstama, tad šitą giluminį savęs (ir kito) nemėgimą ir neapykantą galima išardyti ir pakeisti, kad ir super lėtai ir skausmingai :) IR, beje, TAI - GERIAUSIA NAUJIENA, kuri prieinama bent jau man :D Nes dėl kai kurių savybių, ir ne paslaptis, kad aš esu juoda avis/atpirkimo ožys taip pat, bet pamažu mokausi išardyti neapykantą ir abejingumą sau ir :) patiriu nuostabių akimirkų tai darant! Sėkmės visiems pradedant nuo SAVĘS 🌐💮🤍💮 🌐

Life Is Pain (iš anglų kalbos) - gyvenimas yra skausmas.
Pain au chocolat (iš prancūzų) - Prancūzijoje vienas labiausiai žinomų sviestinių pyragaičių su šokoladu. 

Čia dar kažkoks va kratinys iliustracijai iš Youtubės darbelių Celebrities Go to a Fancy Restaurant   ಠ_ಠ 

Sveiki, laimingų Naujųjų Metų visiems :D Ir tikiuosi, kad po šio šventinio buitinio persivalgymo maratono visi be didesnių traumų grįšime prie sveikesnio gyvenimo būdo :)
Ir šios dienos tema iš narcisistinio elgesio įvairovėa arba, tarkime, kitas termina apibūdinimui – skraidančios beždžionės.
Apibūdinimas Facebook puslapyje Narcizas: "vienumoje narcizas nebūtų toks stiprus ir pajėgus todėl jam būtina suburti artimųjų rate kompaniją, kuri jį remtų ir palaikytų, o prireikus - imtųsi veiksmų - pultų, įkalbinėtų ir sugrąžintų auką (atpirkimo ožį) į toksišką narcisizmo ratą
dažniausiai skraidančios beždžionės nelinki nieko blogo, jos tik aklai tiki narcizo pasaka...ir taip pat - jos žino tik VIENĄ istorijos pusę, tą, kurią taip kruopščiai metų metais ir net dešimtmečiais fabrikavo narcizas."
Sinonimas: staigi priklausomybė

Terminas skraidančios beždžionės kaip metafora atėjo iš tos pačios istorijos apie Ozo šalies burtininką, šiame pasakojime Piktoji vakarų ragana sukuria skraidančias beždžiones, ir pasiunčia jas užpuldinėti pasakojimo herojus.
Trumpai tariant, skraidančios beždžionės yra žmonės, kuriems narcizas išplauna smegenis, kad jos užpuldinėtų jo pasirinktą asmenį ar grupę ar gintų patį narcizą, jei to reikia. Kuo daugiau kažkas turi skraidančių beždžionių, tuo įspūdingesni užpuolimai-gynybos generuojami saviems tikslams. Kodėl būtent šis populiariosios psichologijos terminas įtrauktas į atpirkimo ožio ir juodos avies nuotykius? Na, vėlgi šiems žmonėms smegenys buvo išplautos jau nuo pat vaikystės, todėl jie yra tobuli kandidatai smegenų plovimui dar kartą ir dar kartą, nes jie patys tai jau daro sau pasąmoningai, nes turėjo būtent tokį elgesį su jais, todėl jiems reikėjo prie jo priprasti, jį suintegruoti ir vėliau kartoti jau be papildomos įtakos iš aplinkos, tai tapo žmogaus „kasdienybe“. Labai tiesiai ir visapusiškai to neteigčiau, bet manau, ypač atsidūrus kiek keblesnėje gyvenimo situacijoje atpirkimo ožiai kažkam panorėjus gana lengvai ir efektyviai taptų narcizo skraidančiomis beždžionėmis. Akivaizdu (kaip ir Facebook puslapis Narcizas sako), kad atpirkimo ožiai taip pat itin gali lengvai tapti narcizo nusitaikyta auka - taikiniu, nes tai ir yra tai, ką jie suintegravo kaip saviindentifikaciją bei puikiai demonstruoja kasdienoje būdami labai akivaizdūs, patrauklūs ir tikrai įtikinantys nusitaikymui į juos. Galbūt jie taip pat gali būti narcizais, bet tai nėra labai tikėtina, nes dažniausiai jie labiau pratę būti "durų kilimėliais", o ne visagaliais išpūstais džinais. Nors taip gali nutikti, kai jei atpirkimo ožys yra ant geros bangos gyvenime, nes kaip jau minėta ansktesniuose įrašuose, būti durų kilimėliu ar išpūstu džinu yra veinitneliai atpirkimo ožiui žinomi egzistavimo būdai, taigi.. jei jie nėra savo įprastame soc vaidmenyje, tai tada yra atvirkštiniame. Taigi, grįžtant prie šiandienos temos, jei narcizas žino, kaip įtikinti žmogų, kad jis nusipelno gero elgesio (to atpirkimo ožiai niekada neturėjo arba itin retai, todėl jie to trokšta lygiai tiek pat kiek vandens) ir kad jis yra teisingas ir tinkamas saugoti, apginti gerus tikslus ir veiklas, aš neabejoju, kad tai 100% sukurtų puikią skraidančią beždžionę iš atsitiktinio žmogaus, kuris užaugo atpirkimo ožio vaidmenyje.
Tai štai taip sukuriamos realios vadinamos skraidančios narcizo beždžionės ir, manau, tai galima gan raiškiai pastebėti, kaip šis procesas vyksta visos šalies, tautos mąstu įvairiose pasaulio vietose... Dažnas iš mūsų matome kokios nors šalies, pavyzdžiui, Amerikos veiksmus Sirijoje, ir negalime suprasti, kas gi po velnių verčia žmones taip elgtis su kitais žmonėmis? Ir kodėl mes vis tik kartais pasielgiame taip, kad net sunku prisiminti? Nes norime turėti pakankamai saugumo ir žinoti, jaustis, kad bent kam nors priklausome, esame kažko didesnio už mus pačisu dalimi? Kažko, kas galėtų mumis pasirūpinti ir aiškiai parodytų ir patvirtintų, kad mes esame svarbūs ir kad rūpime? Ir tada mes sutriuškiname savyje visą žmoniškumą, kad turėtume tą svarbumą ir rūpestį... bet kokio žmogiško kilnumo krislą dėl tų saugumo lašelių... Peržengiame kiekvienam žmogui svarbias ribas ir prarandame savo atjautą, nebegirdime savo širdies ir tas saugumas, kurio mums taip reikėjo, dingsta lyg dūmas taip, lyg jo niekada nė nebuvo... niekada, niekada? na taip, niekada.
Matyt, kad balansavimo mankšta turėtų būti atliekama daug dažniau tam, kad pasiekti sveikesnę tarpusavio priklausomybę: tiek santykyje su savimi, tiek ir su aplinkiniais; nei užaštrintas egocentrizmas, nei hiperaltruizmas niekam niekada nieko gero neatnešė.