Atpirkimo ožys aplanko restoraną

Sveiki, šios dienos tema yra apie narcizišką bendravimo, socializavimosi būdą, todėl galima pakalbėti apie porą terminų iškart, manau. Šiandien šie terminai yra: žodžių mišrainė bei tiesos grūdas, taip pat galima būtų paliesti ribinius pykčio proveržius, bet asmeniškai mane tai domina mažiau.
Taigi tad nelaukiant, bandom apibrėžti terminus...
(Apibrėžimų ir lietuviškų terminų įvardinimų nelabai radau arba labai jau padrikus ir polemiškus, tad bandau versti iš anglų kalbos. Originalius apibrėžimus angliškai galima permesti mano angliškame blog'o įraše.)
Žodžių mišrainės apibrėžimas pagal Wikipedia: žodžių mišrainė [...] yra painus ir/ar nesuprantamas iš pažiūros atsitiktinių žodžių ir frazių mišinys“. [...] Žodžiai gali būti gramatiškai teisingi arba ne, bet semantiškai supainioti taip, kad klausytojas negali rasti jokios prasmės juose.
Žodžių mišrainės apibrėžimas pagal Oxford Languages žodyną: supainiotas arba nesuprantamas iš pažiūros atsitiktinių žodžių ir frazių mišinys.
Sinonimas: blevyzgos, nenuoseklumas.
Tiesos grūdo apibrėžimas pagal APA Psichologijos žodyną: tiesos grūdas - idėja apie tai, kad perdėtai apibendrinti atskirų individų grupės stereotipai kartais turi elementų, tiksliai apibūdinančių  tos stereotipizuotos grupės savybes.
Tiesos grūdo apibrėžimas, pateiktas Saylor Academy for Truth puslapyje: atitinka stereotipizavimą -  apibendrintus įsitikinimus apie tam tikros žmonių grupės savybes, polinkius.
Sinonimas: fragmentas, užuomina.
Kaip minėjau, čia taip pat būtų galima paminėti ribines įniršio akimirkas, bet... tai - jau kita problema, ir aš nesu didelis žmonių elgesio patologizavimo gerbėjas, taigi, galbūt tai ir praleisiu šįsyk.

Kalbant tiesiai ir trumpai, žodžių mišrainė man reiškia tą kažkurio žmogaus kalbėjimo manierą, kai jis ar ji turi įprotį kalbėti nesustabdomai ir su tam tikrais pasikartojimais, bet kai realiai nelabai ką ir pasako, toje kalboje neverta ieškoti kažkokios prasmės, kitaip tariant. Galima tai pavadinti tauškėjimu, plepalais, ekstravertiška saviraiška, ledlaužiu vakarėliuose, ir visa tai - tinkami įvardinimai, bet kartais tai gali būti narcizo būdas pūsti tikslinę miglą savo pokalbio partneriui, sumaišyti jam protą. Vėlgi, manau, kai kurie žmonės tiesiog nukopijuoja tokią kalbėsenos manierą iš savo globėjų elgesio ir tai tegali būti tik dalis to žmogaus bendravimo įrankių. Kaip žinoti, kada žodžių mišrainė naudojama netinkamu, žalingu būdu prieš jus? Galima pastebėti iš to, jei žmogus taiko tik šią manierą su jumis, toks kalbėjimosi būdas ilgai nesikeičia, jei žmogus negali to pakeisti ir pasukti pokalbio kitu keliu, kitu būdu, kur jis/ji jau galėtų išsireikšti prasmingiau ar bent jau suprantamiau, kur kalba būtų kažkas pasakoma, o ne būtų vien kalba dėl kalbos... O taip pat, jei tavo santykis su tuo žodžiu mišrainę serviruojančiu žmogumi niekada nesikeičia, jei jis niekada nesiima iniciatyvos, jei vis dar tebepateikia tą pačią mišrainę, niekada neplanuoja ko nors kartu, nerodo kažkokių solidesnių judesių link tavęs, netampa aiškesniu, atviresniu, labiau prieinamu. Kai kada, ypač kuriant naujus santykius žmonės gali nervintis, nerimauti ir ne pilnai pasitikėti situacija, todėl viskas gali susimaišyti galvose ir ant liežuvio, bet tai neturėtų žmonių įvesti į begalines šios žodinės gynybos spirales vien dėl nervingumo; jei jūs bandote palaikyti ir rūpintis kita puse mezgant ryšį :D ir tai yra tikrai akivaizdu ar gal jūs tiesiog esate tiesus ir atviras apie savo ketinimus ir jausmus, tai, manau, tikrai galite kartu sukurti ką nors gražaus. Bei! Tai turi padėti tam daugiakalbiui žmogui atsipalaiduoti, o bet tačiau jei jis/ji negali atsipalaiduoti ir pradėti būti aiškesniu, taip pat išgirsti ir jus, ir pakviesti jus į dialogą... tai gali būti problema. Vienok, vėlgi tai taip pat gali būti žmogaus tėvų ar globėjų elgesio kopija ir, jei žmogus nukopijavo tai labai anksti savo kūdikystėje, iš tiesų jis nelabai ir gali to pakeisti, nei jam reikėtų bandyti tai padaryti. Šiuo atveju aš tiesiog norėčiau ir linkėčiau, kad žmogus rastų ką nors, kam būtų visai viskas gerai su tokia jo kalbėsenos išraiška, na su tuo netaisyklingu, ekscentrišku, netikslingu plepėjimu. Tai niekada nėra asmeniškai prieš ką nors nukreipta, tiesiog vieni žmonės yra labiau ekscentriški, kiti – mažiau, vieni mėgsta ekscentriškumą, kiti - ne, atrodo, jog tokiu būdu viskas - pakankamai teisinga abiem pusėms. Taigi čia, manau, turiu didžiausių palinkėjimų surasti sau savo ekscentrišką žmogų, jei tau tai patinka :D arba "normalų", tvarkingą, jei tau labiau patinka važiuoti tokiuose „ratuose“. Taip pat linkiu susigaudyti, ar tikrai patekote į bėdą su žmogumi, kuris realiai negali susivaldyti, ir jūs turėsite tai padaryti už jį ar jam tiesiog reikia nuolatinių, pasikartojančių užtikrinimų apie jūsų palankumą ir priėmimą. Netgi labiausiai nervingi ir neramūs tiesiog nusiramina, jei yra rimta garantija, kad jie nebus išmesti kaip dar viena šiukšlė iš kažkieno buto ir gyvenimo. Ir jūs tai žinote, visi žino.. Mes tiesiog pamirštame... gyvenimas intensyvus, kasdien visi bėga, veja kažką kažkur, o rožės taip ir lieka pakelėje niekam nesustojant pajusti jų aromato. :/
Gerai, o štai tiesos grūdo terminą aš pagaunu tada, kai žmogus tave tarsi užkabina kažkokiais fragmentais ar užuominomis apie ką nors, būtų tai - idėja ar žmogus, ir tu nejučiom pradedi gilintis, kaip vis tik yra iš tikrųjų... nes tie fragmentai ir užuominos taip pat dažnai sumaišomi su kai kuriais abejotinais ar miglotais faktais. Kai iš ko nors patiriu žodžių mišrainės variantą, aš būnu linkęs laukti, kol žmogus pradės jaustis pakankamai ramus, kad atskleistų save pilniau, ramiau, o tiesos grūdo atveju atsitinka taip pat, šiaip, - taip pat esu linkęs laukti ir patyrinėti... nes laikas gali parodyti tikrąjį žmogaus pomėgių, nuomonių ir žinių rinkinį. Vėlgi, tokie neaiškumai ir nesusipratimai gali įvykti pažinties pradžioje, žmogus gali norėti suprasti ir labai greitai susižinoti, ką jis turi panašiaus su jumis, kokia jūsų nuomonė apie kai kurias grupes, kokios pozicijos laikotės apskritai: apie politiką, seksualumą, finansus, pomėgius, profesiškai, psichologiškai ir pan. Taigi dažnai žmonės gali būti tikrai neaiškūs, kol jie patys bando suprasti, kas tu ir kokios nuomonės laikaisi šen bei ten :D ir tada vat ir atsiranda daug nesusipratimų... Bet tai užtikrintai pamažu prasivalo. Vėlgi, šis gynybinis nusiteikimas gali kilti ir iš žmogaus, kuris realiai turi toksišką nusistatymą prieš kai kurias žmonių grupes, tiesiog yra nusiteikęs prieš jas ir nori rasti panašių žmonių arba žmonių, kam galės praplauti smegenis ir įvesti į išankstinių nusistatymų labirintus... Linkiu išlikti kantriems su krisleliu išminties ir pabandyti prieiti arčiau prie kiekvieno, kurį gan staigiai galit įvertinti kaip netolerantišką... Neprarandant savo saugių asmeninių ribų!

Taip, dar labai svarbu pabrėžti, kad tokie gynybiniai bendravimo įpročiai galėjo kilti būtent iš šeimos (ar net ir bendrai iš visuomenės), kurioje užaugam, žmogus gali turėti integruotą išankstinį nusistatymą prieš tokius kaip jis pats, net jei sąmoningai jis to nežino, neužčiuopia. Aš daug kalbu apie šiuos veikėjus: juodą avį ir atpirkimo ožį, kurie nuolat stumdomi ir į juos nuolat taikomasi su ar net be priežasčių, bet svarbiausia yra tai..., kad jie taip įprato vaikystėje, prie tokio elgesio ir dažniausiai jie savęs tiek nemėgsta visiškai ne todėl, kad taip pasirinko savanoriškai, visiškai ne. Jiems taip nepatinka kažkokie bruožai, savybės juose, nes tai buvo neliečiama taisyklė namuose, apie tai netgi niekas nekalbėjo arba tik neigiamai arba tik patylomis kažkur tarpusavyje. Kai kurios specifinės savybės nebuvo matomos ir rodomos kaip geros ar bent jau neutralios, kai kurios jų buvo tiek, na tiek tabu, tiek stigma, kad apie tai būdavo net bjauru kalbėti apskritai, jau nekalbant, kad kažkas gilintųsi ir bandytų suprasti, padėti su tuo tvarkytis... Taigi dabar giliai giliai viduje išliko tas pats - nemėgti, nekęsti to savyje, nežiūrėti, netyrinėti, atmesti, kovoti už tas savybes mitinguose ir Facebook'e ir kitur, kad būtum priimtas net ir su tom savybėm ar vien dėl jų ir taip vėl matyti žlungančią tą pačią viltį, kad bent kažkam kažkada tai bus rimtai ok ir jumyse ir tame kitame žmoguje... Na, ta prasme, ši problema po vaikystės, suaugus, jau nebėra išorėje, ji apauginta įpročiais giliai viduje, lyg priekaištingas sąžinės balsas, kuris atrodo nieko nereiškia, mes vis atmetam, bet vis pakiša koją ir nežinia, ką su tuo daryti.... toks vat įaugintas tabu.
Bet vis tik! tai yra išmokstama, tad šitą giluminį savęs (ir kito) nemėgimą ir neapykantą galima išardyti ir pakeisti, kad ir super lėtai ir skausmingai :) IR, beje, TAI - GERIAUSIA NAUJIENA, kuri prieinama bent jau man :D Nes dėl kai kurių savybių, ir ne paslaptis, kad aš esu juoda avis/atpirkimo ožys taip pat, bet pamažu mokausi išardyti neapykantą ir abejingumą sau ir :) patiriu nuostabių akimirkų tai darant! Sėkmės visiems pradedant nuo SAVĘS 🌐💮🤍💮 🌐

Life Is Pain (iš anglų kalbos) - gyvenimas yra skausmas.
Pain au chocolat (iš prancūzų) - Prancūzijoje vienas labiausiai žinomų sviestinių pyragaičių su šokoladu. 

---

Čia dar kažkoks va kratinys iliustracijai iš Youtubės darbelių Celebrities Go to a Fancy Restaurant   ಠ_ಠ