Atpirkimo ožys aplanko kinoteatrą 1

Sveiki visi, kurie kiek kitokie :) Kaip jaučiatės šiomis dienomis, visiškai prieš pat 2022-iesiems įkrentant į svetainę?
Siūlau yra dar vieną įrašą su dar viena tema ar gal terminu, kurio pavadinimas - tikslinis miglos pūtimas.
Apibrėžimas pagal MANO TIKRAS GYVENIMAS blog’ą​: "Viena iš dažnai narcizų naudojamų manipuliavimo technikų yra tikslinis miglos pūtimas. Tai yra toks faktų, išvedžiojimų, užuominų, veiksmų, informacijos ir gestų mišinys, kurio tikslas yra sukelti sumaištį ir privesti narcizo auką abejoti savo sveiku protu."
Sinonimas: manipuliavimas, proto suknisimas.
Dar keletą apibrėžimų galite rasti šio blog'o įrašo angliškoj versijoje - čia.
Taigi, trumpai, tikslinis miglos pūtimas yra tam tikra taktika, kuri tęsiasi ilgą laiką, siekiant priversti ką nors suabejoti savo tikrovės suvokimu ir apskritai sveiku protu, kad žmogus taptų lengvu norimos manipuliacijos taikiniu. Kodėl bandau tai derinti su atpirkimo ožio/juodosios avies mąstysena? Tai gan paprasta: taip yra todėl, kad šie vaikai turėjo tikėti, kad jie yra mažiau verti meilės, pagarbos ir pan. be jokios aiškios priežasties, tiesiog nes kažkam taip pasirodė geriausia... Jie privalo suprasti ir priprasti, kad yra mažiau vertingi už kitus, jie taip pat turi žinoti, kad vienintelis būdas įgyti asmeninės galios yra priversti kitus patikėti, kad tie kiti yra mažiau vertingi be jokios realios priežasties. Sugriauta savivertė, atimta galimybė savęs įgalinimui, sulaužyta meilė, pagarba sau. Na, jūs tiesiog negalite būti tuo, kas esate iš tikrųjų ir būti priimtas tokiu, kokiu esate ir dėl to dar netgi būti vertinamu, įgalintu, mylimu ir gerbiamu. Tas žmogus, koks tu iš tikrųjų esi, negali būti vertas, mylimas, gerbiamas ir turėti asmeninę žmogiškąją galią, ir taip yra ir buvo ir bus amžinai bei tam nėra jokių realių priežasčių, todėl tu esi tokioj padėtyje, kurios visiškai niekas negali pakeisti, nei tu nei kas kitas... esi toks tarsi pasmerktas, prakeiktas ir liksi toks iki pat mirties, tarnaudamas, paklusdamas, sekdamas ir garbindamas kitus arba pats tapsi tironu, piktadariu, autoritaru, diktatoriumi. Tokie ir tik tokie yra du variantai leidžiami turėti atpirkimo ožiams/juodoms avims šeimoje ir tokie vaikai užaugę visą gyvenimą kartoja šiuos vienintelius du gyvenimo kelius ir perduoda juos savo vaikams. 
Be abejo, toks juodai/baltas modelis retai kada bandomas įpiršti žmogui 100% apie viską, kas su juo susiję, tačiau tai gali būti daroma dėl tam tikrų sričių vaiko gyvenime, pvz: sugebėjimo sėkmingai mokytis mokykloje, sėkmingai sportuoti arba dėl seksualumo, socialinių lyčių vaidmenų, lytinės tapatybės įvaldymo paaugliui bręstant, rasės, politinių pažiūrų, sugebėjimo būti finansiškai sėkmingu, praktišku, apsukriu, vaikui peršama mintis apie įgimtą nesavarankiškumą, kuris niekada nepakis, taip pat galima pūsti miglą dėl kūrybiškumo ir kitko. Labai dažnai tai daroma dėl to, kad tėvai ir kiti žmonės (kurie tėvams padeda auginti vaikus ar įtėviai) tiesiog nežino, kodėl vaikas yra kitoks: disleksiškas, disforiškas, kairiarankis, ir dažniausiai tai gali būti dėl socialinės aplinkos, kurioje tėvai yra patys, kaip pvz. buvo Sovietuose, kur vyrų homoseksualumas buvo nusikaltimas, o lesbietės, transseksualai ir kiti LGBT žmonės tiesiog „neegzistavo“. Viduramžiais buvo deginami kairiarankiai, disleksiški žmonės taip pat dažnai yra vis dar nesuprantami ir pan. Labai dažnai vaikai patiria smurtą dėl to, kad jų tėvai gyvena tam tikroje politinėje ir socialinėje aplinkoje kuria jie turi sekti, kad "viskas būtų ok". Ir turbūt čia ir yra tas taškas, kur sveikas žmogaus individualizmas galėtų baigtis dėl labai aiškių ir moralių priežasčių... jau vien todėl, kad kiekvienas individas, - kažko tai didesnio dėmuo gali pakeisti visą tąjį didesnį vaizdą. Turiu omeny tai, kad tėvams reikia paramos, kaip ir geros konfrontacijos dėl jų vedamos tėvystės, kad jie išliktų subalansuoti ir galėtų atlaikyti ir atmesti bendrai paplitusį visuomenės ligotumą, neperduodant to savo vaikams bei kartu rastų sau patogių ir bendrai naudingų būdų tarpti toje terpėje, kurioje jiems išpuolė gyventi (na, arba emigruotų blogiausiu atveju). Tai yra titanų darbas, ir tėvams tai darant tikrai reikia geros ir gausios paramos. Nesakau, kad auklėjimas ir šeima yra neliečiami dariniai ir visiškas tabu ir ne tai, kad kiekviena tėvų klaida būtų lemtinga ir po jos būtina atimti vaikus įsiterpus svetimai trečiai šaliai – abu būdai kenkia žmonijos ateičiai... tėvai dažniausiai visada yra geriausi žmonės savo atžalų auginimui, bet tai negali likti be jokio kvestionavimo. Neliečiamumo strategija tesukuria kultinius kultūros reiškinius, stigmas ir nieko daugiau.
Bandysiu pateikti pavyzdį, kaip žmonės gali patekti į klaidingų įsitikinimų sistemas ir jose klaidžioti ilgus metus:

1. Dažnai toks paklydimas yra susijęs su visuomenės spaudimu ir bendrais vyraujančiais įsitikinimais, ir vien dėl to žmonės atsisako ginti ir vystyti labai svarbius savo atradimus, kuriuos to meto visuomenė tiesiog atmeta ar galimai net ir niekina, nes tai asteit griauna „taiką“: galbūt jums yra žinomas faktas, kad Z.Freudas suprato, kad jo pacientai, kenčiantys nuo isterijos tokiais tampa dėl patirtos prievartos vaiksytėje ir dažniausiai tai vykdavo jų šeimose su jų pačių tėvais ar artimomis giminėmis, jis suprato, kad tai - traumos pasekmė ir bandė tai skelbti ir vystyti ir tęsti, bet vėliau to atsisakė ir sukūrė savo tas žymias teorijas apie nepadorius pasąmoningus ryšius su mama, na tas teorijas, kurios mažų mažiausiai neatrodo apskritai ok, o gal net ir itin keistai. Spėju, K.Jungas nuėjo panašiu keliu, bet labiau suversdamas kaltę archetipinei tėvo figūrai... Tokie štai buvo psichoterapijos pionieriai, bet viena yra ir žinoma, ir aišku, - seras S.Freudas padarė tą beprotišką posūkį savo darbe vien dėl visuomenės spaudimo ir baimės prarasti vardą, pajamas ir, galų gale, karjera. O būtent tai ir yra, ką gali padaryti panašūs kultiniai kultūriniai fenomenai, neliečiamos temos ir pan... Plačiau apie tai galite paskaityti Judith L. Herman knygoje „Trauma ir išgijimas“ (8-13 psl.), esu tikras, jog yra ir daugiau šaltinių apie tai. Šią knygą galima įsigyti lietuvių kalba knygynuose ir bibliotekose.
2. Kitas dalykas yra susijęs su ta madinga esamo sociumo linija, kuri apima populiariausius ir plačiai paplitusius įsitikinimus, kurie laikomi revoliuciniais ir, jei nori būti kietas ir fainas, tiesiog privalai sekti jais, net jei taip kenki sau ir savo artimiesiems. Tokio fenomeno pavyzdys: feminizmo bumo ir psicho-terapijos derinys Europoje, kai žmonės bandė intensyviai palaikyti skriaudžiamas grupes bei sugydyti savo vaikystės traumas. Šis gijimo metodas apima emocinių išgyvenimų prisiminimus,  ir dažnai šie prisiminimai yra tik emociniai, o ne faktiniai, t.y. jie nėra tikrų įvykių prisiminimai, o greičiau, kaip vaikas jautėsi išgyvendamas realisu įvykius. Viena iš tokių mados aukų buvo moteris, radikali feministė, žurnalistė. Jos santuoka iširo, ji turėjo keletą nesėkmingų santykių, tyrė nemažai seksualinės prievartos prieš vaikus atvejų savo karjerai ir taip toliau... Taigi ji pagal to meto "madas" taip pat nusprendė lankytis terapijoje ir terapeutas kaip ir nukreipė ją patikėti, kad galimai kažkas yra kur kas rimčiau nei tiesiog labai sudėtingas, šaltas ir tolimas ryšys su jos tėvu... Taigi šiame procese ji „prisiminė“ vaikystėje įvykusią seksualinę prievartą patirtą iš tėvo, vėliau, po daugelio metų vis tik suprato, kad to niekada nebuvo. Trumpai tariant... būkim atsargūs su tuo, kuo tikim, jei!!! tik galim, nes mes vis tik visi funkcionuojame būtent taip: mūsų smegenų generuojami dalykai yra labiau orientuoti į efektyvumą nei realistiškumą :) Plačiau galite paskaityti Marko Mansono knygoje "Subtilus menas nekrušti sau (ir kitiems) proto: kitoks požiūris į gerą gyvenimą." (59-62 psl.) Šią knygą galima įsigyti lietuvių kalba knygynuose ir bibliotekose.

Ir šiaip, kas gi galėtų kaltinti tiek Z. Freudą, tiek Mereditę Maran, jei tik mokėtų atsistoti į jų batus.

Termino GASLIGHTING pavadinimas kilęs iš 1944 m. filmo „Gaslight“, jame pasakojama apie vyrą, kuris pasitelkia manipuliacijas įtikinti savo žmoną, kjog ji psichiškai nesveika, kad ją sėkmingai apvaginėtų. Gražaus vakaro savo namų kino apsuptyje ir būkite saugūs, ne tik fiziškai! :)
MANO TIKRAS GYVENIMAS blog'e yra įrašas ir apie šį filmą.
Verta paminėti: tikslinis miglos pūtimas nebūtinai yra kenkėjiškas ar tyčinis, nors kai kuriais atvejais yra būtent taip.
Taip pat: kai kada, kai įsitikinimų sistema keičiasi į realistiškesnę ir tikslesnę, žmogui taip pat gali atrodyti, kad prieš jį naudojamas tikslinis miglos pūtimas, bent jau pradžioje. Nepamirškime neužsipulti žmogaus, kuris daro tokį darbą mūsų labui.