Apie lyderystę trumpai

Apie lydersytę, nes kai kada man ne būtinai aišku, kas tai ir kodėl žmonėms pritrūksta jos vis... Bent jau jie mano, kad jos trūksta išorėje. Dažnu atveju tai turbūt vis tik yra savo vidaus išraiška. 
Man iš tiesų sunku rašyti apie lyderystę kol kas, nes nelabai teko susidurti su gerais kursais ar gerom knygomis apie tai, o pasikliauti vien savivoka ir nuojauta nėra gerai, yra visai blogai, jei net ir to nėr apas žmogų, net jei jis apsiskaitęs kažkurioje konkrečioje, šiuo atveju - lyderystės temoje, bet be vidinio švyturio ir variklioo nelabai toli nueisi... Nors to nuspėti iš anksto apskritai neįmanoma, manau, tiesiog sprendžiant iš mano asmeninės patirties, jokie mokslai tiesiog negroja, jei tai - ne tavo valtis ir ne į tą jūrą kursuoji. Štai, ką man pavyko susižinoti iki šiol:
- Galimai tai lemia patirtis, kokie buvo pavyzdžiai šeimoje ir jos istorijoje. Ar tėvai/globėjai buvo linkę į lyderystę profesiniame gyvenime ir apskritai. Ar šeimos istorijoje buvo žmonių, kurie vedė ne vien šeimos gyvenimą, bet ir buvo vadovais, inovatoriais, gal net tam tikros bendruomenės, kaimelio-miestelio šviesuliais. 
- Galima atpažinti tai iš to, koks elgesys vaikystėje, jei jus matė kieme kaip kažką, kas suburia, kažką, kas gali sutvarkyti keblesnę situaciją, gali susigrumti su žmonėmis, kas grasina ar neteisingai elgiasi su vaikais grupėje kažkurioje, na, mano laikais :D tai buvo kiemas ir jame nuolat žaidžiantys vaikai, dabar aš neturiu supratimo, kas kaip?? gal kompiutetinių žaidimų online komandos ir pan., nes ten juk žaidi ne vienas. Kas vienaip ar kitaip inicijuoja ar užkuria masiškesnius įvykius, pvz kažkokį aka masinį kiemo Robin Hudo žaidimą ar ten masines filmų peržiūras. Apie ką buriuojasi žmonės.
- Apie lyderystės išraiškas. Kiek esu pastebėjęs, kai kurie žmonės labai aiškiai išreiškia savo lyderystę ir jos pernelyg nei dangsto, nei šlifuoja.. na, tokia, kiek žalia ir natūrali išraiška. Ir yra žmonės, kurie galimai (iš patirties spėju) yra nudegę belyderiaujant ir nėra tiek naiviai pasitikintys masėmis, kurios burias aplink... na tie, kurie turi suvokimą, kad jų viešas veidas/įvaizdis/reputacija toli gražu nėra jų realus "aš" ir kad šieji dalykai gal net ir turėtų būti skirtingi, nes, kas privatu yra pakankamai trapu ir brangu, kai tuo tarpu išoriškai formuojama persona, ji dažnai mainosi pagal įvykius besiformuojančioje bendruomenėje ar tai organizacijoje, jei yra nuspręsta susiformavusią grupę įforminti oficialiai.
Taigi tas įvaizdis, jis mainosi... jis turi atitikti naujoves, turi atsižvelgti į daugelį žmonių, turi suburti padėjėjų, patarėjų ratą ir dar šimtai tų "turi".. Be to remti savo gyvenimą tuo viešuoju "aš" yra toks slidus reikalas... na, su mase niekada neturėsi to tikro, autentiško ryšio kaip su savo artimu žmogumi, draugu ar mylimuoju/mylimąja ar kolega; fiziškai neįmanoma praleisti tiek laiko ir kartu, dalintis tokiu kiekiu dėmesio su mase žmonių kaip kad tai vyksta tarp dviejų, tebūnie, trijų ar dar keletos žmonių. Nesu tikras, bet kiek teko patirti, tai jei man reikėtų išmesti lauk reputaciją ar draugus, aš išmečiau reputaciją, nes draugai net tada lieka, o vat tas suformuotas viešas "aš".. na su juo ten visko būna :D nes žmonių daugybė gali iškelti ligi dangaus ir gali numesti ligi ?? na žodžiu, labai giliai ir itin tamsiai. Galbūt geram lyderiui tapti reikia bent kartą patirti nesėkmę lyderystėje, būti sutryptu savo paties grupės žmonių, gal dėl to aš net ir dėkingas už tokią buvusią patirtį, ji neįmanomai ir neištrinamai sutvirtino tai, ką mana terapeutė vadina stuburo, ašies, centro turėjimu savy. 
- Lydersytei dar turbūt būdingas tas toks gebėjimas atsikelti ir gebėjimas tęsti, net jei visi atrodo lyg staiga išsilakstę voriukai, laukiantys neaišku kokių manų iš kokių nebūtų stebuklingų kraštų, o jei negaus, tai nieko ir nebus :D Ir jei pats neatsikelsi vėl ir vėl, tai ir nesi įdomus. Na žodžiu, turėti tą stuburą, kuris tave veda daug stirpiau nei gali įsivaizduoti.. Vis tik tai yra turbūt apie misiją gyvenime, o čia jau net neaišku ar mes ją, ar ji mus pasirenka :) Tai labai pervertinti savo pastangas irgi neverta, nes net jei mes labai norėsim atmesti savo tą misiją ar labai norėsim su ja šoliuoti šviesos greičiais, nieko neišeis, nes išeis taip kaip reikia, o mūsų griaunančios ar neišmanios pastangos tik ardys mūsų pačių gerovę. Pasitikėjimas procesu - ok :))
- Kaip ir minėjau, nesu itin daug radęs ar atsitrenkęs netyčiom į gerą ir praktišką medžiagą kol kas šioje sferoje, bet esu tikras, kad tai yra bene būtina ir tikrai atsiras. Žemiau sudėsiu keletą šaltinių, kuriais naudojaus kol kas ir žadu tęsti ieškant lydersytės kelio sau labiausiai priimtino ir geriausiai susigrojančio su aplink besibūriuojančiais žmonėmis. Taigi, - teorinės žinios, mokymasis.
- Dar niuansas... Manau, kad dar labai lemia, kas šeimoje yra toks labiau idėjinis - ne tiek tiesiogiai išreikštas lyderis, o kas taip jau atvirai aiškus vedlys. Nes jei tai pvz tėtis - tas aiškus, o vaikas yra berniukas, jis greičiausiai irgi bus labiau aiškus vadovas kažkame gyvenime, na, o jeigu vaikas yra mergaitė tokioj šeimoj, tai ji kiek labiau perims mamos idėjinio vadovo rolę tokioje šeimoje. Aš pradėjau šį straipsnį apie vat tuos "ne aiškiai" išreikštus lyderius... Manau, kad žmonės dažnai tiesiog nepriima savo labiau išreikšto idėjinio lyderio savy, todėl ir plaka aplinkinius arba save, o šiaip abi išraiškos yra vienodai gerbtinos ir vertingos. Koks tu bebūtum viduj, gerai yra remti save kaip lyderį ir jį įgalinti.

Pabaigai: ką galiu pasakyti, tai turbūt tik tai, kad jei esi pakankamai geras lyderis sau, tiek tas aiškus, tiek tas labiau idėjinis... žmonės netruks tai pastebėti taip pat. Jei gali save išvest iš pragaro, jei gali išlaikyti savo idealus net ir velniai žino kam vykstant aplink.. Viskas su tavim gerai :) ir su tavimi saugu tiek tau, tiek kitiems <3 

Simon Sinek yra bene labiausiai mano perklausytas autorius YouTube platformoje. Man priimtina jo filosofija ir jo požiūris į lyderystę. Čia įkėliau jo gan didelį įspūdį palikusią kalbą apie tūkstantmečio kartą.
Na, o pats artimiausiu metu būtinai pasižiūrėsiu jo intervju pas Lex freedman, nes čia jau net du uhoh tokie kalbasi, turėtų būti tobulas podcast'as - čia.

Ir darsyk Brene Brown, šįsyk itin fragmentiškai apie lyderystę, nes jei jau kalbi apie pažeidžiamumą ir kaip jį igalinti, tai tikrai kad esi drąsus žmogus :))
IR, TAIP, MES VISI ESAME LYDERIAIS KAŽKAME.
Jos pačią žinomiausią TED kalbą gali rasti šiame mano įraše - Apie atsiprašymo kalbas

Taip pat dairausi į šiuos projektus, nors kol kas nesudalyvavau nė viename 
- Flow Genom Project  man apskritai patinka viskas, kas susiję su FLOW (tėkmės, srauto) būsena.
- GeniusU šis projektas yra paremtas tuo, kad kiekvienas turi skirtingo tipo intelektą ir būtent jį išskiriant ir stiprinant bei pasirenkant tam teisingas strategijas, galima rimtai prasilaužti gyvenime.

Taip pat labai padeda savo traumų gydymas, to savo vidinio lyderio užgožimo ar išfragmentavimo suvaldymas, emocinio intelekto vystymas, disciplinos įvedimas ir pan.

ir, beje... Arcane filmų serija yra tobula... absoliučiai