Apie skaitymo ir apie mokymosi namuose svarbą

Skaitymas, gerai, rašom apie skaitymą ir sportavimą, nes be bokso maišo ar gero plaukimo nesuprantu jokios proto mankštos... Taip neišeina, reikia judėti, kad pailsintum smegenis ir reikia mankštinti savo smegenis, kad kūnas galėtų ramiai levituoti savo galaktikoje ar panašiai...
Man labiau patinka skaityti popierines knygas, nes jas daug lengviau surūšiuoti ir susirasti + tiesiog mėgstu atsijungti nuo kompiuterio, telefono ir bet kokios technikos, išgerti puodelį su žalia (be kofeino) arbata ar kava (be kofeino, tikrai taip, teisingai) ir... tiesiog atsijungti nuo greičio, kasdienos lenktynių, amžinų varžybų, save maurojančio pasaulio... su karais, epidemijomis, protestais, kaukėmis, kainomis, triukšmu, netvarka... su viskuo. Toks būdas yra geriausias man, bet šiaip kiti renkasi ir kitus variantus: audio knygos yra geras reikalas, taip pat galite patekti į grupinius knygų skaitymus ir pan. Galima rašyti knygas :) o taip pat dar yra internetas... Šiam pasaulio stebuklui apskritai reikia atskiro įrašo nes tai tiesiog nesuvokiamas išradimas.
Taigi... Internetas ir tiesioginė transliacija iš bet kur sukūrė tokį info perdavimo būdą, kad žmonės nerašydami ir neskaitydami tiesiog perduoda savo žinias ir taip pat seka kitus, kad įgytų kažkokių žinių. Žinau, klasikinis, akademinis požiūris griauna ir sumenkina šį dalijimosi būdą: tokį nefiltruotą žinių davimą-gavimą, nes jis yra netvarkingas, atsitiktinis, dažnai pilnas visiško buliaus m***šlo ir nedaugelis gali nesutikti su šiais argumentais... lygiai kaip negali nesutikti su tuo, kad daugiausia naujos, šviežios ir neiškraipytos, neangažuotos informacijos iš tikrųjų taip pat telkiasi internete, o ne knygose ar laikraščiuose. Tai - tiesiog tiek stipriai greitesnis metodas, kad kiti informacijos perdavimo būdai nėra techniškai įgalūs pasivyti. Taigi sumenkinti interneto svarbą yra visiškai neteisingas pasirinkimas, bei... norėčiau paminėti podcast'us ir konferencijas, filmus ir visa tai, ką galite rasti šiandieninėje interneto realybėje, kuri iš tikrųjų nėra labai tikra, ji virtuali, tačiau JAU taip stipriai kuria mūsų kasdienos realybę...

Spustelėjus ant paveikslėlio pateksite į knygų rekomendacijas šiame puslapyje

Na o tada trumpai apie mokymąsi namuose. Kas tai yra ir kodėl pravartu apie tai žinoti :D Mokymasis namuose tapo vienu geriausių variantų pabėgti nuo pasaulio beprotybės, kai tik tik visus ištiko Covidas ir, be abejo, tai visada yra tinkamiausias variantas pabėgti iš mūsų tebeturimos išprotėjusios švietimo sistemos. Taip, yra geresnių mokyklų, alternatyvių vietų, kur mokytojai ir jų mokiniai balsuodami renkasi dalykus mokymuisi ir, kur niekada nereikia prašyti žeminančio leidimo nueiti į tualetą ir niekada nereikia valandų valandas sėdėti vienoje vietoje, kuomet esi vaikas, - toks  pripildytas dideliais ir nevaldomais energijos kiekiais ir polinkiu žaisti... Kur mokytojai ir mokiniai yra viename lygyje, o ne aukščiau-žemiau hierarchijoje. Bet vėlgi, tada tokių mokyklų yra dar nedaug, jos yra labai naujos ir dažniausiai brangokos arba nėra dar pakankamai stabilios, kad būtų galima pasitikėti ilgesniam laikui. Taigi... taip išeina, kad mokymas namuose yra tas būdas, kur tėvai (ar kiti globėjai – seneliai, įtėviai ir t. t.) gali padaryti viską, kad nestumtų savo vaikų per įprastą edukacinę mėsmalę kepančią sraigtelius ar kitaip „eilines plytas sienoje“. Tam reikia šiek tiek pasirengimo, šiek tiek drąsos, bet labiausiai reikia žmonių, kurie pasiruošę realiai tėvystei ir geba susikurti šiek tiek laiko kokybiškai praleisti jį su vaikais, žaidžiant, ilsintis, mokantis ir užsiimant dar kitokia veikla. To labiausiai ir reikia – turėti išteklių, resursų: didžiulio noro, kad jūsų vaikas iš mokymosi gautų kuo daugiau naudos, ir sutaupyto laisvo laiko, kad iš tikrųjų mokytis kartu. Ir iš esmės viska šia tema trumpai.
Jei netikite manimi, pabandykite iš naujo palavinti save savarankiškai kažkurioej trokštamoje nesilankydami akademijos pasauly. Dar gi yra daug žinomų, sėkmingų žmonių, kurie pasiekė savo neturėdami diplomų ar išmesti iš mokyklų, universitetų ir ne kartą, bet jie įkopė į savas aukštumas sekdami savo gyvenimo misiją – ne savo diplomą, gyvendami pagal pašaukimą, o ne karjerą (nebaigę studijų ar iškritę iš mokymo įstaigų: Koko Šanel, Džordžas Orvelas, Tomas Edisonas, Albertas Einšteinas, Klodas Mone ir daugelis kitų) ir kt.). Kas dar?? Nežinau, gal Billie Eilish pavyzdys, kuri vaikystėje buvo mokoma namuose ir pan. Visa tai nėra apie tai, kaip likti neišsilavinusiu, o apie tai, kaip išlikti su savo aistra, o ne popieriumi.

Billie Eilish