Na ką, šįsyk apie ekologiją mūsų gyvenime. Ką jūs darote dėl to? Ar rūšiuojate savo namų atliekas? Arba stengiatės nenaudoti daug daiktų, pakartotinai naudoti viską, ką tik galite? Kokie yra jūsų pasirinkimai, kad neįtrauktumėte savęs į jūrą įvairiausių daiktų: baldų, drabužių, batų, rankinių, augalų, indų, maisto ir bet ko kito? Ar jums patinka, kai jūsų erdvė yra tokia švari ir tuščia kaip kad reikalauja minimalizmo stilius ar gal net east panašus į asketus: tik jūs, kuprinė, dantų šepetėlis ir vandens butelis? Ar esate labiau kūrybingas, chaotiškas žmogus, kuriam reikia turėti krūvą atrodytų isiškai nenaudingų daiktų aplink, atsibusti ir miegoti ne pagal įprastą režimą ar discipliną, o pagal impulsą ar nuotaiką - bangomis ir vis tiek visa tai būtų idealiai gerai kažkaip. Kokios jūsų prerogatyvos: chaotiškas kūrybinis stilius ar švarus tvarkingas stilius. Abu turi savo žavesio ir ribotumo... O gal esi kažkas tarpe ir dėl to gauni eklektiško ar lėkšto žmogaus etiketes? Okey... O po šios lavinos įdomių klausimų kiekvienam sau, dabar - šiek tiek apie p. Mane :D dar kartą.. Man patinka XIXa. pabaiga - XXa. pradžia, kodėl? Nes tai buvo tarsi kryžkelė nuo kažko, seno, lėto ir pastovaus į kažką, kas staiga sužydėjo ir augo iki tol dar neregėtu greičiu... viskas tiesiog sprogo: pramonė, medicina, populiacija, menas, viskas. Taigi, manau, tai apibrėžia mane kaip žmogų, kuris mėgsta laikytis to, kas yra sena ir imtis kažko, kas nauja. Tas mano minėtas laikas pereinant į XX-ą amžių turi tokius rašytojus kaip J.Vernas, negaliu net įvardinti, kaip aš mėgau jį skaityti vidurinėje mokykloje, taip pat tada buvo išrasti telefonai, įvarios kitos mašinos. Tas laikas taip pat žymi perėjimą nuo prabangaus ir turtingo ornamentinio dizaino į aiškumą, švarumą, tam tikro geometrijos, formų kuklumą, griežtumą. Man tai patinka. Gal buvimas vadinamąja X karta verčia rinktis kažką tarpinio, tarp senosios mokyklos ir skaitmeninio pasaulio.. Nežinau, tiesiog tai kažkaip man tinka. Patinka tuštuma ir daugkartinis tų pačių daiktų naudojimas lygiai taip pat, kaip kad mėgstu parsinešti į namus gamtą: lapus, augalus, medžių šakas, kriaukles – daiktus, kurių „man gali prireikti“ šen bei ten ir dar ten įvairiai :D ir tai labai vertinu ir laikau naudingu. Bet taip, nereikia pamiršti, kad langai turi būti labai dideli ir turi vyrauti šviesa ir lengvumas. Higiena ir kosmetika – panaši į ką tik išgvildentą temą, žiūrėjimas, uostymas, lytėjimas, klausa – kūno pojūčiai, informatoriai, kūno protas, jei taip galima pavadinti. Kodėl tai taip svarbu, negaliu pasakyti, bet net juokinga, kaip švari ir maloni aplinka bei ne mažiau prižiūrėtas kūnas staiga viską nušviečia ir viskas atrodo geriau, lengviau, paprasčiau, gražiau... kaip pasėdėjęs kokiame rūsyje ar mažoje, tamsioje vietoje, staiga patenki į tuščią, atvirą erdvę, kurioje egzistuoja tik gaivus vėjas ir atviri plotai.. Nekalbant jau apie tai, jei visa tai gali stebėti iš kokios nors aukštesnės vietos: kalvos, apžvalgos aikštelės. Tai išvalo tavo sielą, tu pagaliau gali kvėpuoti ir jaustis gyvas, gali pasakyti, kas esi, ir ne vien sėdėdi vienoj vietoje ir analizuoti savo praeitį. Tai - erdvės ir gaivos poreikis, tuščia galva, atvira širdis... tik kūnas: kaulai, raumenys ir kraujas, tik tai yra tavo gyvenimas, Tu, viskas, kiekviena mažiausia ląstelė dirbanti tobuloje harmonijoje. Jazau, kaip man tai patinka :D taigi taip, higiena ir kūno kosmetika yra svarbu... o taip, ir šiek tiek purvo ir nebuvimas NUOLATOS itin atsargiu taip pat padeda... žinom juk, bulvėms reikia trąšų :D mūsų organizmui reikia turėti su kuo pakovoti, kad neužmigti ir būti pasiruošusiu, taip pat mūsų kūno dalelės, ląstelės miršta kas sekundę, kas sekundę apskritai miršta tiek daug žmonių, o paskui... tiek daug gimsta, tikrai, įdomu, jei bonobo beždžionės būtų išsiugdę tas smegenis, kurias mes turime dabar, ar jos irgi apgyvendintų visa planeta, kaip mes? Ir vėl, jei jau skrendame į atvirą kosmosą, kiek laiko liko iki patentuoto nemirtingumo? O kur mes visi tilpsime... ? Bet vėlgi, taikus ir sąmoningas vaiko auginimas gali tiesiog pakeisti viską į ok pusę, ir ne todėl, kad „visi taip daro“, visi vykdo tą patį nesąmoningumą, kurį jiems "įprogramavo" gamta: išpildyti instinktus ir tada mirti, juk mes galime daugiau, aš tikiu, kad jei jau esame gamta, o ji visada laimi, tai ir mes einame teisingu, gamtos keliu.
0 Comments
Leave a Reply. |
Autorius- Laurynas SadzevičiusTai yra mano blog'as lietuvių kalba apie savityrą, emocinį gijimą, augimą, apie psichologiją, filosofiją apskritai bei susijusias temas. Archyvas
February 2025
Teminiai žodžiai
All
|