Kaliausė arba ambivalentiško (neramaus) prieraišumo tipas

Trečias iš eilės prieraišumo stilius:
Ambivalentiškas (neramus) prieraišumas (trumpinys - AP)
Tas kaliausės personažas kiek palaido būdo, be aiškių, stiprių asmeninių ribų, šiek tiek be smegenų... Hm, šiek tiek nerimaujantis ar, tiksliau, visada dėl kažko nerimaujantis :D Pažįstu šį personažą tikrai gerai, nes mano prieraišumo tipas buvo būtent toks :D, na, prieš pradedant dirbti su savo santykiais, dabar mano tipas jau - kiek kitoks (nors negali būti užtikrintas, kol nepraktikuoji, priedo originalusis vis dar iššauna kartais).

• gyvenime vadovaujasi ir remiasi emocijomis. Gali turėti aukštą IQ, bet vis tiek daug dažniau naudosis savo EQ.
• baisiausias košmaras šiems žmonėms yra jų apleidimas, nes vaikystėje tai buvo dažniausiai patiriama jų kasdienybė ir labiausiai juos traumavo chroniškas jų apleidimas, globėjų tiesiog nebuvo ar tai fiziškai ar bent emociškai jei nebuvo pasiekiami.. Vaikui buvimas vienam ir be priežiūros, be globos yra aklavietė, tas pats, kas pasmerkimas mirti... taip pat, kaip ir jeigu vaikas yra sistemingai ir dažnai skriaudžiamas (kaip kad nutiko vengiančio prieraišumo žmonėms). Kitaip tariant, vaikas dar neturi išsivysčiusių įgūdžių ir įpročių, kad galėtų visapusiškai ir pilnai savimi pasirūpinti fiziškai ir emociškai, todėl apleistas jis paprasčiausiai numirtų.
• AP vejasi žmones, kurie juos palieka... tai gana keista, kai jau esi suaugęs, ir aplink yra tiek daug galimybių užmegzti ryšį, bet vaikystėje taip nebuvo, pasirinkimo nebuvo, ir todėl jie tiesiog kartoja tai, ką išmoko.: kažkas artimas jiems juos palieka ir jie bando tą žmogų susigrąžinti, kad ir kiek tai kainuotų jiems ir kitiems. Jie gali beveik tiesiogine prasme perplaukti vandenynus ir perkopti kalnus dėl mylimo žmogaus. Labai lipnūs.
• tiki VIENINTELE/VIENINTELIU, užmezga ryšius ilgam laikui, net jei tai tėra vienpusė meilė.
• AP yra tie žmonės, kurie gali sukurti vos ne magišką bendrą atmosferą visiems, kuri tiesiog neįtikėtina... Net nesupranti, kas tai yra ir kaip jiem tai pavyksta, bet užtikrintai gali tai jausti, justi, tai tampa tarsi tavo dalimi ar tu - to dalimi.

hm... gerai, ir:

• paprastai labai meniški, artistiški, gerai valdantys kalbą, moka ir kalbėti, ir rašyti, neretai mokantys keletą kalbų.
• geri komunikatoriai ir nuostabūs bet kokių derybų emocinės dalies manipuliatoriai. Gali panaudoti net nemalonias, "juodas" emocijas siekiant geriausių rezultatų visiems dalyvaujantiems kažkuriame procese, veikloje. Nebijo įgyti blogiuko, atstumtojo įvaizdžio nors dėl to gali būti viešai nuvertinti ir to pasekoje rimtai sužaloti.
• kažkas, kas tikrai magiška ir neįprastai užburia: paveikslai, fotografija, knygos, žaidimai, filmai, teatras kažkas kas jus privertė pasijusti, lyg atsidūrėte visiškai kitame pasaulyje, gali būti sukurta AP. Ir jie bandys palaikyti tokią atmosferą, kad jūs jokiu būdu nenorėtumėte jos palikti (kaip ir jų pačių).
• jie gali pamiršti, kad sugeba mąstyti ir galvoti. Emocinio ir fizinio artumo trūkumas vaikystėje iš kitų sukėlė ir pripratino AP prie to deficito, kurį jie vis dar tebebando užpildyti su bet kuriuo žmogumi, jau būdami suaugę. Jie gali būti tikrai logiški, bet esant menkiausiai jūsų pasitraukimo iš ryšio grėsmei, jų logika gali dingti iš akiračio akimirksniu.
• priima daug rizikingų sprendimų ir dažnai veikia iš įkarščio, pagauti emocijos. Gali sproginėti, užsipulti ir (arba) perdegti, išsekti, prisiimti kitų atsakomybes; gali bandyti priversti partnerį pavydėti, kad jį išlaikytų šalia (kas dažniausiai suveikia priešingai), gali sugriauti/perkurti savo identitetą, tapatybę – laikinai išprotėti.
• ambivalentišką prieraišumą turi apie 20% žmonių Vakaruose. 

Ozo šalyje ambivalentiškai prieraišus personažas, kaip jau minėta, man yra kaliausė, jis neturi smegenų ir gyvenime tegali vadovautis širdimi. Jis, rodos, neturi ne tik smegenų, bet ir stuburo, lengvabūdis, nerūpestingas, kiek vaikiškas, "linksmas žmogutis" :D hipsteris, madų ir like'ų besivaikytojas, nesipyksta su skoniu, išrankokas, jam reikia nuolatinio patvirtinimo, kad jis - ok, ir jam reikia tikrai geros kompanijos... su juo labai lengva sugyventi, lygiai kaip ir labai lengva jį ir užmiršt... tiesiog kaip šiaudų ryšulį languotuose marškiniuose, dažnokai žmonės net mato šiuos žmones kaip visiškus bepročius ar net piktavalius ir, kad jų bendravimas yra nepriimtinas, nemandagus ir netaktiškas. Labai primena tą taikų juodaodį milžiną Džoną Kofį filme „Žalioji mylia“... Nes kad ir ką AA darytų, jie tiesiog remiasi širdies magija, o ne protu... ir itin dažnai žmonės, kurie dažniausiai gyvenime vadovaujasi protu, juos mato lyg piktadarius ar nestabilius ir pan.. O tragiškiausia čia, manau, yra tas faktas, kad šie savotiškai priešingi prieraišumo tipai linkę pamilti vienas kitą (tekstas apie tai bus kiek vėliau).
Beje, Stivenas Kingas „Žaliąją mylią“ parašė remdamasis tikru įvykiu... šiurpiu, siaubingu, sukrečiančiu įvykiu, nespauskite nuorodos, jei negalite pakelti žmonių žiaurumo: reali istorija - angliškai čia, lietuviškai čia.

Taip pat su humoru vartoju šio prieraišumo tipo akronimo anglišką versiją – AA (Anxiously Attached) šalia kitos bendruomenės ar grupės su tokiu pat akronimu AA. Ambivalentiško ar neramaus prieraišumo tipo būsena juntama lyg tam tikra priklausomybė lėkti paskui ir stengtis gauti to savo stebuklingo, svaiginančio ryšio su kažkuo, ypač tada, kai ta vientintelė/vienintelis pradeda trauktis iš santykių, dingsta su visam, išeina su ar be perspėjimo ir pan... O tu tada tampi tarsi "įjungtu", aktyvuotu ir bėgioji iš paskos, kad atkovoti Ją/Jį iš tikrų ar netikrų "priešų".
Netrukus parašysiu daugiau apie šį fenomeną, tai vadinama nerimo-vengimo spąstais.

Ir darsyk: galima pakeisti originalų - iš šeimos atsineštą, išmoktą prieraišumo tipą.

Mėnulis🌙