Kodėl bandymai laimėti tinkamą partnerį pažinčių loterijoje ar apskritai išvengti partnerystės tiesiog neveikia

Taigi taigi... pirmieji šio savaitinuku tapusio blog'o įrašai apie santykius buvo šiek tiek chaotiški ir gal nekantrūs dėl entuziazmo, o ir šiaip negaliu pažadėti, kad tai nepasikartos :) bet! pamėginsiu pamažu pereiti prie struktūriškesnės rašliavos.
Visų pirma - toks paprastas klausimas kyla: kaip žmonės vis tik bando tvarkytis, dirbti su savo santykiais, juos tobulinti ir pan? na.. ir tai - labai geras klausimas su kompleksiškais atsakymais, manau:

1. Pirmoji ir, bene, populiariausia darbo versija: pabandoma užmegzti ryšius, o jei nepavyksta, bandoma rasti su kuo juos kurti ir vėl, o po to ir vėl, ir vėl,  kol ilgainiui pasiekiamas toks įspūdingas dugnas, kad esi priverstas dirbti su savimi ar bent su savo santykiais. Ko-priklausomybės tipas (aš be tavęs ar kažko kito esu niekas)
2. Antras ir taip pat itin paplitęs būdas: pabandai kelissyk, tuos kelissyk nepavyksta, tada randi būdą, kaip visiškai nesusisieti su niekuo (pakeiti tai rūkalais ar darbu) arba niekada rimčiau nebeprisiriši. Tada paprastai ieškoma vienos/kelių nakties nuotykių; ryškesnių ar ne tiek priklausomybių nuo santykių pakaitalų, ten alaus ar 6 puodelių kavos per dieną ar kažko pavojingesnio (taip, įgimtą socialinę priklausomybę žmonė sdažnai pakeičia kvaiašalais); ar pabandoma rasti „sveikesnių“ priklausomybių, kad numalšinti natūralų poreikį geram ryšiui su žmogum: imamasi darboholizmo, apsipirkinėjimo, sporto, pinigų, populiarumo ir pan. Labai geras autorius kalbantis apie priklausomybes - dr Gabor Mate. Kontra-priklausomybės tipas (tu be manęs ar kieno kito esi niekas) 
3. Trečias variantas, ne toks populiarus, bet :D įmanomas: supranti, kad greičiausiai bėda yra vis tik tavy ar bent jau kitų tai nelabai apskritai pakontroliuosi, tad dabar jau prieš bet kokį norą vėl rasti ryšį pabandai patyrinėti patį save ir apsitvarkyti, kiek sugydyti visa tai, kas nuolatos kraujuoja, ypač ryšyje su kitu žmogumi. Čia žmonės imasi įvairių terapijų, koučingo, savityros darbo ir pan. Paprastai tai prasideda nuo susipažinimo su geru mentoriumi arba tiesiog ok žmogumi pažįstančiu savityrą, kuris jus šiek tiek nukreipia jums norima kryptimi ar tiesiog tampa jūsų gidu kelionėje į save. Šis metodas yra geras, tvirtai palaikau tokį pasirinkimą… jis gerokai išjudina ir suardo daugybę supuvusių įsitikinimų sistemų ir bent jau priverčia save pamatyti kitoje šviesoje. Jis moko, kiek neįtikėtinai svarbu rimtai žiūrėti į savo problemas bei kiek tuo pačiu lemtingai svarbu žiūrėti į save su meile, kad ir kas nutiktų. Aš puikiai pamenu kaip mačiau save lyg stovintį tarp savo senų įsitikinimų gruvėsių ir negalintį patikėti, kad viduje buvo tiek daug visko, ką reikėjo išgriauti. Po ilgai trukusio (~5 metus) gero koučingo aš vargiai kada apskritai norėjau kažkokių santykių ir buvo visiškai aišku, kad man būnant vienam viskas tarsi - visai gerai ar gal, kad aš nelabai galiu atskirti, kurie tie žmonės tikrai tinkami man, na, arba jei rasdavau ką nors, jie dažniausiai patys nelabai norėjo bendrauti intensyviau, todėl... Buvau gana laimingas ir būdamas vienas. Labai rekomenduoju išbandyti šį metodą, ypač jei žinote, kad turite problemų arba jei matote, kad jūsų santykiai pernelyg tolimi nuo gerų. Beje, toks būdas: terapija, koučingas, savityra, jungimasis į savityros bendruomenes yra daug geresnis nei senoji psichiatrija,  šis būdas daug humaniškesnis ir susidoroja su tikruoju problemų šaltiniu, o ne tik užvaro etikes (diagnozes) ant žmogaus problemų ir dar chemijos (vaistų) ant viršaus, kad problemos būtų „kontroliuojamos“ – tai labai paviršutinis ir žiaurus sprendimas... mano nuomone. Nepriklausomas tipas (Aš vienas, bet ne vienišas, esu visai laimingas ir patenkintas)
4. Ketvirtasis variantas taip pat retokas, bet vis tik pasitaiko: supranti, kad tavo santykiai negali vykti be tavęs net jei ir atrodo, kad jums viskas lyg ir gerai vienumoje. Supranti, kad turi įprastų žmogui socialinių poreikių ir kad jie neišnyks (arba ieškai tinkamo specialisto, kuris patvirtintų, kad tu neturi tokių poreikių, būna ir taip, bet tai veikiau - išimtis). Jei vis tik, kaip ir dauguma žmonių, tu aiškiai supranti, kad socialiniai poreikiai tau yra įgimti, tai supranti ir tai, kas jie negali būti patenkinti be tavęs ir be kito asmens (ne tavęs). Jei jau dirbote su savo paties asmenybe ir savo sveikata, vadinas dabar laikas pažvelgti į savo sugebėjimus surasti sau tinkamus žmones, kuriem tiktum ir pats, užmegzti pageidaujamus ryšius ir juos išlaikyti, na, lyg mylią darbą, darei jau tai, ar ne? Abipusės priklausomybės tipas (Aš esu laiminguose santykiuose, bet esu ok ir vienumoje) 

Manau, jei  renkies (net jei automatiškai tai vyksta) 1. metodą, tau vis tik gali pasisekti surasti žmogų, kuris yra tiek pat brandus ir saugus su savimi, kiek ir su kitais, ir dėl kažkokių spec priežasčių jis nori/jam reikia turėti ryšį ir su tavimi. Toks pavyzdys vienok yra labiau panašus į laimėjimą loterijoje, o galbūt tokiam ryšiui užsimegzti ir laikytis reikalingos tam tikros aplinkybės (pvz priverstinės vestuvės kokioj Indijoj, kur tai vis dar tebevyksta). Vis tik jei jau esate pakankamai subrendęs, kad nežaistumėte loterijoje tam, kad įgauti finansinį savarankiškumą... galbūt nebesielgsite taip ir savo partnerio paieškose. Laimėjimas yra mažai tikėtinas arba iš vis nesamas.
2. metodu, manau, tu gali pasiekti dugną panašiai greitai, kaip ir pirmuoju metodu, ypač jei imamasi žalingų pakaitalų - narkotinių medžiagų, o gal persistengus sportuojant, tad jei išliksi gyvas ir išlaikysi sąmoningumą (netapsi daržove), gali pradėti ieškoti OK pagalbos kaip ir pirmu atveju. O tai ir yra tas atsvaros taškas, kur gali pakeisti žaidimą savo naudai.
3. metodas yra rimtai geras... Nė kiek neprieštarauju, jei žmonės yra vieniši net ir visą likusį gyvenimą, jei jie tikrai kad jaučiasi visai laimingi, o savo puselės tiesiog nepavyksta sutikti arba jie su laiku tampa vienišais tėvais įsivaikindami (ar jau augina vaiką/us iš anksčiau buvusio nesėkmingo ryšio). Kol esate veiksnus, laimingas žmogus, esate naudingas bet kam, įskaitant ir save. Dar gi neminint ir to fakto, kad eidami šiuo keliu privalėsite įveikti ir sugydyti kai kurias pagrindines santykių žaizdas, kurias turėjote iš anksčiau, taigi metodas dvigubai efektyvus. Šioji darbo su savimi dalis reikalinga norint atkurti ir atstatyti saugesnį ryšį su kitais: savo šeimoje, darbovietėje, su draugais ir su iš anksčiau turimu partneriu.
4. metodas, – ką gi, tobulumas nėra itin lengvas tikslas, ar ne? Bet tu vis tiek veržiesi ir judi, nors ir baisu ir jau išmokai būti pažeidžiamu su žmonėmis, kad ir prilaikant  šiokius tokius šarvus, jei vis tik jų prireikia, - viskas labai nauja ir nežinoma, vis dėlto tai yra puiki padėtis gyvenime, į kurią išties verta patekti. Čia tu mokaisi ne tik būti laimingu vienumoj, bet ir užmegzti ryšį bei likti laimingu ir jame :) taigi, didelės sėkmės kuriant savo dinamišką socialinį ratą, ponuliau ar poniute, ir ne tiek svarbu, kiek tai užtruks ir ką teks paaukoti šioje kelionėje. Akivaizdu, kad taikydamas šį metodą sprendi ne tik savo asmenines problemas, bet ir ryšius su kitais. Tai galima padaryti įvairiais būdais: prieraišumo stilių teorijos pagalba, tyrinėjant ko- ir kontra-priklausomybes, gali padėti net lyčių vaidmenų ir susijusių dalykų studijavimas, IFS (Internal Family System - vidinės šeimos sistema, kur santykiai tarp asmenybės vidinių dalių atsispindi išoriniuose ryšiuose su aplinkiniais), NVC (Non Violent Communication - empatiško bendravimo praktika siekiant sukurti veiksmingesnius konfliktų sprendimo būdus, poreikių atpažinimą ir pan), terapija, meditacija ir daugelis kitų būdų.

Ir, žinoma, reikia paminėti, jog yra laimingų žmonių, kurie užauga tikrai sveikose ir saugius savitarpio santykius palaikančiose šeimose ir jiems puikiai sekasi, jie anksti susiranda saugius ir savarankiškus žmones, jie sukuria mylinčias ir ilgalaikes šeimas apie savo 30-uosius metus, ir jie puikiai jaučiasi būdami tiek nepriklausomi, tiek ir priklausomi vienas nuo kito. Dėkojame už visą jūsų įmanomą indėlį į mūsų visų gerovę. Procentaliai saugiai prieraišių žmonių Vakarų yra daugiausia, maždaug apie pusę, tai visai galimai koreliuoja su skyrybų procentais, kurie artimi 50%,, taigi, dirbam dirbam su viltimi patobulėti :)
Taip pat verta įterpti, kad gali būti žmonių, kurie negali gyventi be nuolatinio gydymosi, pereidinėdami nuo terapijos prie terapijos ar galimai net prisijungti prie kokių nors keistų savipagalbos grupių ir veiklų, kurios akivaizdžiai nepadės, greičiau atvirkščiai. Čia taip pat įmanoma rasti labai normalų viduriuką, šitoje gydymosi manijoje. Faktas, kurį verta prisiminti turbūt yra tas,  kad kuo mažiau tau reikia specialistų pagalbos, tuo esi sveikesnis, ir tikrai ne atvirkščiai, Neapsigauki priešindamasis tam įprastam kraštutinumui „aš viską ir taip žinau natūraliai“ ir neatsitrenki į kitą kraštutinumą, į minią su lozungu „man visad kažkas negerai ir reikia pagalbos“. Abi šios žmonių grupės tik signalizuoja stiprybę, tobulumą ar smalsumą, norą tobulėti, realiai jie šių vertybių nepuoselėja. Ir tu tikrai žinai daug dalykų ir esi pakankamai suaugęs, kad galėtum puikiai gyventi be profesionalios pagalbos, kai jau esi tam pasiruošęs arba galbūt tau dar prireiks paramos, bet palaipsniui vis rečiau ir vis mažiau profesionalios, kol tas poreikis išnyks arba gal nutols bangomis. Mes visi čia - augime, gijime taip pat turime savo visiškai savitą kelią, štai, paklausyki šio tiesiai kalbančio NF reperio :) arba kvietimo pasitikėti Kylie... savimi ir savo draugais žingsnis po žingsnio, lėtai, bet nuolat ir nesustojant ir viskas bus ok. Netiki? Bliss n eco tikrai įtikina :P O gal tau tiesiog tinka siuvimo darbai? Galimai tereikia Sew your heart.
Beje, visi 4 anksčiau minėti tipai gali būti lygiai tokie, kaip kad jie aprašyti bei taip pat gali būti miksuoti, mišrūs – neaišku kuris tiksliai/ne grynai vienas ar kitas tipas.
Bei turbūt pridėsiu, kad pats tragiškiausias likimas, kai žmonės lieka santykiuose "dėl vaikų" arba nes nebeatras "nieko geriau" ir tada kenčia visi... Arba lieka su savo alaus bonke ar karjera ar serialais... ir panašiai... ir kenčia visiškoj vienumoj...               ​
Visai neblogas skaitinys apie (ne)priklausomybę lietuvių kalba - čia.
Igametis tyrimas apie laimingiausius žmones anglų kalba - čia.

O čia - dar daugiau melodijų šiomis temomis, jei kartais jauties vienišas su savo problemomis ir, šiaip, turi panašią muzikinio kosmonauto dušią:
Linas ir Hokshila
Andrius Mamontovas
Lilas ir Innomine
Gnarls Barkley
Seal
Halsey 
Avalanches
P!nk
Aerosmith
Patsy Cline
Odd Chap & Little Violet
Cypress Hill
Jamiroquai
Tai vat tikrai nesam vieniši, kai tiek apdainuota viskas :D arba tiesiog komentaruose įrašyki savo mėgstamą garsą apie gijimą, terapiją ar kažkokią tai beprotybę, keistumą, labai smalsu :)

---

___________________________________________________________________________________________________
Tai tiek, o kitame blog'o įraše rašysiu daugiau apie prieraišumo tipų teoriją ir kaip sužinoti savo prieraišumo tipą. Žinoma, tekstas nebus itin moksliškas ir akademiškas, o labiau tarsi perfiltruotas per tam tikrą mano kasdienybės prizmę, suklijuotą iš menų, filmų, memų, istorijų ir pan chaosėlio, kuris paprastai vyrauja viduj (negaliu kurti ir dirbti kitaip, atsiprašau, jei tai - ne tavo dalykas ar esi tam net alergiškas, man - viskas ok dėl to, vietos ant Žemės vis dar pakanka visiems).
O čia - nedidelis mėginėliss sekančio įrašo degustacijai,  - visi 4 prieraišumo tipai kažkokiam tai Village People formate kartu su tipų akronimais (literatūroje lietuvių kalba kol kas nėra sistemos prieraišumo tipų pavadinimuose bei tuo labiau trumpiniuose, todėl imti dažniausiai matyti ir paprasčiausiai suprantami pavadinimai, pavyzdį galima rasti ir čia​):

SP - Saugus prieraišumas                                                (SA - Secure attachment)
VP - Vengiantis prieraišumas                                           (DA - Dismissive Avoidant attachment)
AP - Ambivalentiškas (arba neramus) prieraišumas    (AA - Anxious attachment)
DP - Dezorganizuotas prieraišumas                                (FA - Fearful Avoidant (or Disorganised)