Kodėl žmonės gali bijoti pripažinti, jog yra translyčiai. Ilgalaikės/trumpalaikės perspektyvos (I dalis)

​Gijimo prasmė yra su pasipriešinimu ir/ar azartu leisti sau rasti patogiausius sprendimus. Bendrai apie gijimą išsamiau bus kituose tekstuose. Grįžtant prie patogiausių sprendimo radimo, gali atrodyti keistai, kai sakai tai, būdamas translyčiu. Kiek patogu yra priimti supratimą, jog esi translytis? Trumpalaike perspektyva žiūrint, tai visiškai nepatogu: prarandi įprastą savastį, turi priešintis giliai įsišaknijusiems įsitikinimams ir savisaugos mechanizmams ir priedo iškeli į paviršių savotišką karą viduje kylantį ir iš medicinoje vadinamos disforijos; taipogi dėl suvokimo, kiek buvai sužalotas vien dėl aplinkinių nesuvokimo. Tai – skausminga patirtis ir ji tikrai nėra patogi. Dažnai iš žmonių, būdami translyčiais, girdime: ar ne paprasčiau tiesiog būti lesbiete/gėjumi? Ir na taip, tai yra paprasčiau, kaip paprasčiau yra nesivalyti dantų kasdien: sutaupai laiko ir pinigų ir energijos. Paprasčiau. Taigi, kur slypi tas mano minimas patogumas? Patogumas yra ilgalaikėje perspektyvoje: Tu renkiesi būti tuo, kuo esi labiausiai. Kaip ir patogiau būti menininku, jei turi stipresnę įgimtą/įgytą kūrybiškumo savybę, net jei turi polinkį, sakykim, į loginių rebusų sprendimą, jei randi sau patinkančių. T.y. kūrybiškumas tavo veikloje nulemia daugiau nei pusę: ieškai naujų sprendimų, gan greitai juos randi, po to atseki, kad tai jau buvo surasta kitų žmonių, paanalizuoji jų sprednimus bei juos pagrindžiančius konceptus bei gali varijuoti bei ieškoti alternatyvų netgi čia. Negali nusėdėti savaitės nepiešęs, negrojęs, nelipdęs, nešokęs ir pan. Kuomet loginiai rebusai patinka tik tada, kai turi tam tikrą specifiką, gali ramiai palikti juos neišspręstus ilgesniam laikui, gali pasiimti kitą rebusą, palikęs neišspręstą pirmąjį, t.pr. Tau tai ne tiek rūpi ir tai reikalauja didesnių pastangų bei ilgesnio laiko, tam tikros nuotaikos ir dar n sąlygų, kad darbas būtų produktyvus. Taigi… Žinoma, gali nutikti, kad imsies loginio mąstymo reikalaujančio darbo, bet tai nereiškia, kad kūrybiškumo savybė pataps silpnesne už loginio sprendimo savybę. Ilgalaikėje perspektyvoje, gali gailėtis vėliau dėl neišnaudotų galimybių dirbti su savo stipriausia savybe. Priežastys neleisti atsiskleisti savo stipriausiai pusei gali būti įvairios: galbūt buvo patogiau pasiimti loginį darbą dėl paprasčiausiai pakliuvusios progos ar dėl išgąsčio, kad turėsi atsiskleisti savo realiame stiprume, todėl rinkaisi variantą, kur turėjai mažiau potencialo ir pan. Ilgainiui šiaip ar taip turėsi nusivylimą/jaučiamą tarsi nepilną savirealizaciją.
Taigi, kodėl ne paprasčiau ir patogiau būti ne lesbiete/gėjum, bet pripažinti, jog esi translytis ir toliau eiti šiuo keliu? Nes… ilgainiui būsi nusivylęs savo gyvenimu šiuo klausimu, sąmoningai ar pasąmoningai. Gali būti, jog būsi efektyviai priimamas, turėsi intensyvų intymų gyvenimą, turėsi puikų romantinį partnerį, būsi priimamas visuomenės, lipsi karjeros laiptais, bet jausi nusivylimą, žinosi, kad kažkas ne taip… Galbūt tai pasireikš vadinama depresija, gal kažkuriuo kitu psichologiniu/fiziniu negalavimu, gal priklausomybėmis, gal negalia siekti norimos karjeros, gal vienišumu, gal nepritekliumi, - aibė variantų. Žmonės negalintys tarsi atsegti per ankštos liemenės ir išlįsti iš jos, dažnai nevalingai imasi vis griežtesnių savi-represijos formų, kad liemenė vis dar laikytų. Ir atrodytų, kam reikalinga save tiek kankinti? Mano akimis, čia yra keletas kliūčių, kurios įtakoja žmogaus negebėjimą prieiti prie lūžio savo galvoje. (Apie tai sekančiame tekste.)

---