Kokios kliūtys gali trukdyti translyčiam žmogui pripažinti, jog jis/ji yra translytis 1) Svarbiausioji kliūtis: nuo itin ankstyvo amžiaus, vos po gimimo aplinkinių laužomas žmogaus/vaiko identitetas. Tiesa, pagal tyrimus nurodoma, jog vaikas pradeda suvokti apie savo kūną ir pan. kiek vėliau, nuo 7-9 mėnesių (vienas iš galimų straipsnių pagrindimui - https://www.extension.purdue.edu/pr...), o save suvokia kaip atskirą individą (bei pradeda suprasti savo proto lytiškumą) nuo 2-3 metų . Jei pasižiūrėti translyčių asmenų pasakojimus, dažniausiai jie mini būtent panašų - 2-4 metų amžių, kuomet labai aiškiai suprato, kad kažkas ne taip ir kokios lyties jie yra savo supratime, jautime. Pasaulyje vis randu istorijų, kuomet vaiko balsą pradeda priimti labai anksti, jei ne nuo 3 metų, tai jam tai kartojant ir kitaip kenčiant tėvų skiepijamus (kūno lytis privalomai turi atitikti proto lytį) stereotipus, augintojai pagaliau pradeda abejoti savo teisumu ir galų gale priima vaiko žinias už tiesą. Tai džiugina. Ne daugelis tėvų yra tiek sąmoningi ir apsišvietę, kad rimtai atkreiptų dėmesį į mažuosius. Žinoma, yra tik vienetai tėvų, kurie priėmė tai lengvai ir tikrai skubiai. Manau, čia veikia tiek visuomenės nebrandumas, tiek pačių tėvų turimos traumos, neleidžiančios jiems suprasti, kad vaikas jiems neskolingas nieko, o jie yra prisiėmę pilną atsakomybė suteikti jam absoliučiai visa, kas įmanoma. Galima sakyti, kad tėvai tarsi bijotų dėl translyčio vaiko, tarsi jis sulauktų labai didelio aplinkinių nepritarimo… Ir taip, tai – tiesa, visuomenė nėra pasirengusi, bet! Visuomenė nėra pasirengusi aibei dalykų, kurių vaikas gali išmokti saugiuose namuose: mąstyti savarankiškai, suprasti, kad jo emocinis pasaulis irgi yra unikalus bei neginčytinas, išmokti pasirinkti, stiprinti savąjį „aš“, išmokti empatijos, žaisti žaisti žaisti, suprasti asmenines ribas, išmokti neagresyvaus bendravimo ir t.t., ką jau kalbėti apie atsakomybės prisiėmimą, anarchijos, filosofijos, veganizmo, vienodos lyčių vertės ir pan. idėjas/konstruktus. Tokį vaiką, augantį žmogų visuomenė smerks, bet kartu jis tiesiog bus stipresnis už šią pasipriešinimo jėgą, nes jis bus stiprus savimi.vidum, jeigu taip galima išsireikšti, priedo jis turės stiprų užnugarį namuose. Kaip manot, jei vaikas, translytis ar ne, neturi paramos namuose, ir net jei mokykloje yra kažkiek geriau, ar jis sugebės atlaikyti patyčias bei smurtavimą? Ar jis bus lengvas taikinys vadinamiem bull'iam: kitiem agresyviems vaikams ir suaugusiems? Dažnai mes augdami neturim paramos ir supratimo namie, tad ieškom to kitur, bet kadangi neturim gero pavyzdžio, tai pasirenkam panašias į namų tipologijas, vėliau už tai mokam. Pratęsiant mintį apie translytį žmogų: toks žmogus dažniausiai pagal turimą dabartinę statistiką, kenčia dėl natūralaus identiteto atmetimo ir laužymo nuo pat mažens ir dėl poreikio būti saugomam ir mylimam, turi išmokti vengti rodyti, kalbėti ir kitaip reikšti save, savo tikrąjį „aš“. Išmokti rengtis, elgtis pagal priešingos proto/smegenų lyties žmonėms priskiriamus stereotipus. Toks žmogus labai dažnai yra baudžiamas už tai, kuo jis/ji tiesiog yra, jei tai sako atvirai ar rodo kitais būdais: nenoru dėvėt drabužių, žaist žaidimų, bendrauti su tam tikrais žmonėmis ir n visko. Yra baudžiamas už buvimą savimi ir apdovanojamas už nebuvimą. Ilgainiui šis mechanizmas tampa vis sudėtingesniu, vaikas pradeda suprasti, kad tai nepasikeis, pradeda gyventi savam pasaulyje, elgtis agresyviau, būti uždaras ir kitaip priešintis nuo aplinkos neteisingumo bei bandyti išlaikyti savastį. Kai esi mažas ir negali išgyventi vienas, o aplinkiniai įvairiais būdais represuoja tave, tave tą, kuo tu esi, tai yra labai labai didelis krūvis ir kančia. Neabejotinai dažnas nesuprastas translytis vaikas gali turėti aibę problemų mokykloje, tarp bendraamžių ir pan. Vienok ką norėčiau pasakyti ir pabrėžti visiems, kurie jau suaugę ir žino savo tapatybę, jog jūs buvote/esate herojais (nes vis dar tebeesate dalinai vaikais savo protuose, prisiminimuose), kad atlaikėte viską augdami ir vis dar esate gyvi :) tai tikrai labai neįtikėtina. Dar ką norėčiau paminėti. Iš savo patirties ir kitų stebėjimo galiu sakyti, jog savisaugos mechanizmai yra tokie stiprūs, kad tu gali išmokti taip varijuoti savo mintim/jausmais ir kitkuo, kad išbrauktum iš sąmonės savo identiteto pajautimą/supratimą. Gal paslėptum, nė nežinau. Vengtum to, manytum, jog tai yra tarsi blogai; gal ne blogiausia, kas gali nutikti, bet rimtai blogas dalykas. Žemas, niekingas, tiesiog blogas, netikras, netinkamas ir pan., gali jaustis, kad numirsi, jei būsi savimi. Net jei jau priėmei, kas esi, nereiškia, kad neturi šių minčių, jog esi blogas vien todėl, kas esi. Visa tai tėra aidas tų balsų, kurie tave tuo tikino ilgą laiką tavo gyvenimo. Bet jau viskas, dabar esi suaugęs ir gali pasakyti tiems balsams eiti velniop arba nekreipt į tai dėmesio. Niekas negimė blogas, tai – faktas. Dar trumpa pastaba: toks vaiko auginimas lemia asmenybės susiskaidymą, kai turi tarsi vaidinti, jog esi tai, kas tavo proto sandaroje užima daug mažesnę (kiekiu, reikšmingumu) vietą. T.pr. visi vyrai gali vaidinti moteris, elgtis moteriškai, kaip ir moterys vyriškai. Bet jei esi verčiamas gyventi nuolat tokioje būsenoje: tarsi aktoriauti nuolat ir kartu gyventi - spręsti įvairias kiekvienam gyvenimiškai kylančias problemas ir t.t. Taigi: 1) privalai nuolat išlikti nebuvime savimi, 2) turi papildomą krūvį nuolat. Negali neturėti psichologinių problemų tokioje būsenoje. Išsamiau apie proto lyties konstruktą vėlesniuose tekstuose.
2 Comments
Laurynas Sadzevicius
8/3/2023 10:20:53 pm
Thanks :)
Reply
Leave a Reply. |
Autorius- Laurynas SadzevičiusTai yra mano blog'as lietuvių kalba apie savityrą, emocinį gijimą, augimą, apie psichologiją, filosofiją apskritai bei susijusias temas. Archyvas
May 2024
Teminiai žodžiai
All
|