Laimingo didžiojo hominido erdvė

Šiek tiek paprastų, bet tikėtinai ne prastų naujienų apie sveikatą.
Mane labai nsutebino gerąja prasme serialas pavadinimu:
Live to 100: Secrets of the Blue Zones

Kalbama apie įvairius kasdienio gyvenimo įpročius, kurie lemia ilgaamžiškumą. Ko reikia, kad ilgai gyventum? Keletas dalykų kartojasi kiekvienoje mėlynojoje planetos zonoje:
- dieta užpildyta augalais. JAV mėlynoji zona yra NETGI veganiška, bet kitos zonos – ne. Italų zonoje buvo naudojama gana nemažai kepinių, kas nėra laikomas sveiku maistu, bet visi jų kepiniai buvo pagaminti iš raugo tešlos, todėl tai jau visai kita kepinio kokybė. Graikija naudoja vyną ir medų, ir vėlgi, šie produktai tebėra gaminami labai senoviniu būdu, be chemijos ar greitumo, graikų mėlynieji zonistai taip pat yra dideli žolelių arbatų gerbėjai. Kosta rikiečiai ir japonai taip pat gamino daugybę jų tradicinės virtuvės receptų, nevartojo gatavo maisto iš parduotuvių ar restoranų.
- fizinis aktyvumas, kuris daugmaž gaunasi natūraliai, be narystės džime. Italijos zonoje buvo labai kalnuota, kalvota aplinka, kuri privertė žmones palaikyti formą tiesiog vaikščiojant aukštyn žemyn iki parduotuvių ir kaimynų, Japonijos zonoje vyravo tradicinis interjero dizainas, kuriame paprastai nebūna suolelių ir pagalvėlių, kėdžių ir pan., žmonės kasdien daug tupiasi ir keliasi tuo tvirtindami nugaros ir kojų raumenis, Kosta Rikos zonoje vyravo tendencija kasdien dirbti daugybę darbų be technikos pagalbos ir tai padėjo jiems išlikti aktyviems.
- glaudi bendruomenė, daug veiklos kartu ir rūpinimasis vieni kitais. Žmonės susirinkdavo kartu žaisti sportinius žaidimus JAV, šoko vakarias po maisto Graikijoje, sodininkavo Japonijoje ir t.t. Siestos, vakarienės kartu, vizitai į ligoninę kažkam susirgus. Žmonės daug laiko praleido prie savo nedidelių daržų, sodų, labiausiai vertino ir laiko skyrė savo artimiems.
- tam tikri tvirtų pamatiniai principai, gyvenimiška filosofija, kai kuriose mėlynosiose zonose – net ir religija ar tikėjimas. Dažniausiai tai - bendruomeniniai įsitikinimai, pavyzdžiui, buvimas kartu ir pagalba vienas kitam, dėkingumas, kai kurie labiau praktiški: atsistoti nuo stalo būnant tik 80% sočiam, kad nepersivalgyti, atlikti savo darbą, dėl kurio esi atsakingas. Būtent tai skatina žmones išlikti motyvuotais ir nesustoti.

Taigi tai yra, mano nuomone, nuostabūs šio ilgamečio tyrimo esminiai principai, kuriuos radau sau. Arodo, kad šie įpročiai kartu atneša ir laimę, ir stabilumą, ne vien ilgesnį gyvenimą.

Kitas dalykas, kurį vėl ir vėl atrandu, tai turbūt tas principas - „Gyvenk ir leisk kitam gyventi“. Nes, žinai, kiekvienas turi savo suvokimą, kaip būti sveikam, kaip gyventi ilgiausiai, o ir ar ilgai gyventi apskritai :) Man asmeniškai sveikata reiškia laimingumą, gerą savijautą, todėl to ir siekiu ir kalbu apie tai... nors ir vėl gi, galbūt laimė yra pervertinama ir žmonės tiesiog yra tokie, kokie yra. Galbūt mūsų ligos yra tam, kad rastume ką nors, kas geriausiai mumis sergančiais pasirūpintų, palaikytų, :)) leisdami matyti savo bėdas ne kaip kliūtį, o kaip dalį to žmogaus, kuris mylimas ir rūpi. Arba matyti tai kaip svarbią dalį, kuri priverčia bet kurį tapti stipriu, tokiu žmogumi, kuris nuolat kaunas kaip tik gali geriausiai. Kiekvienas yra labai svarbus ir turi teisę pasirinkti savo unikalius sprendimus, tai yra vienintelis būdas išlaikyti įmanomai geriausią formą ir laisvą valią. Juk niekas nėra apsaugotas nuo klaidų ir mokymosi iš jų.
Tiesiog gal reikalas tame, kad... tai - būdas parodyti, kad kažkas rūpi, jei bandai pakeisti jų požiūrį, bent jau paveikti jį, bandai nušlifuoti savo argumentus... stengies jausti žmogų vis giliau, tapti kantriu vis netobulesnėms jo asmenybės dalims.. Stengies surizikuoti tomis kryptimis, kurias tau nurodo... pabandai priimti iki galo ne tik tas dalis, savybes, kurios labai patinka, bet ir tas dalis, kurių tiesiogine prasme bijai ir drebi, ir vis tiek įtrauki jas į savo asmeninę erdvę... kantriai lieki su jomis, kol pamatai, kaip ir kas yra iš tikrųjų. Paprastai tos savybės, dalys tiesiog niekada negavę atlaidumo, suprantimo, bet nori būti vertinamos kaip geros ir brangios... arba būti laikomos išdidžiais ir elegantiškais maištininkais, kurie sėdi savo įspūdinguose sostuose, nors ir sukelia mums tokį  nerimą, kad sproginėjam kas 3 sekundes :D nuo jų keliamos betvarkės ir keistenybių. Manau, mokausi komandinio požiūrio ir lankstumo. Mumyse yra erdvių, kur telpa daugiau, nei mes manome, o ir žmonės gali nuveikti daug daugiau, nei tikisi :)

Aš nieko nežinau Kamanių Šilelio versijoje :))🎵🎶 🎵🎶 🎵🎶🎵🎶 🎵🎶