O šis - apie multitaskerius ir jų beprotybes :D

Na... Pakalbėkime apie vaikinus ir merginas, kurie sugeba daryti trisdešimt tris darbus iš karto, o po to valandų valandas ar net dieną nieko neveikti :D nes poilsio metu jų kūne ar pasąmonėje vyksta kažkas kita ir tuo metu jie net negeba stipriau pajudėti... Bet!! Jei jų kūnas ir siela yra pasiruošę veikti, tai dažniausiai ne tik vairavimas, apsipirkimas per 10 minučių iš kažkur ištrauktą pertrauką, maisto gaminimas, buto valymas, raumenų pumpavimas, muzikos junginėjimas, ateities planavimas, sąskaitos, skambučiai :D ir tik dievas težino, kas dar vyksta, faktas yra tas, kad vyksta daug ir vienu metu. Tai pasakius, aš tiesiog noriu tai iliustruoti vaizdiniu būdu (žr.: nuotraukų koliažą žemiau), o tada pasakyti keletą žodžių apie tai, kaip ir kodėl tai naudinga - multitaskinimas, kokie jo trūkumai ir kaip pats susitvarkau su šia turima savybe asmeniškai.
Pliusai: galite susitvarkyti daug dalykų patys, be ypatingos pagalbos ir išmokti būti visiškai savarankiškas savo buityje ir kurti savo nuosavą gyvenimą, todėl niekas kitas iš tiesų nėra  nei gyvybiškai reikalingas, nei būtinas... Kodėl vėl miniu savarankiškumą, na, matote, susidraugavimo su kuo nors problema nėra susijusi su tuo, kad vat, štai jei turėčiau draugą ar draugę, gal man padėtų su dalykais, kurių negaliu pasidaryti pats, susidraugavimas yra labiau apie susipažinimą su žmogumi, kuris gyvenimą susitvarko ir be tavęs, kaip ir tu pats. Kitaip tariant: jei manai, kad tau kas nors padės susitvarkyti tavo kažkuriuos esminius dalykus, tai tu tikrai sutiksi žmogų, kuris manys, kad tu gali sutvarkyti kai kuriuos jo dalykus ir... gerai pasiskaičiuok, nes juk tai reiškia, kad niekada nepabėgsi nuo savo nuolatinio sukimosi darbų galybėje bet kokiu atveju, net jei kas nors atliks dalį tavų darbų.. nebent kiek naiviai galvojate, kad nauji jums atitekę darbai, kuriuos su džiaugsmu darot, kad padėti partneriui, bus stebuklingai nuostabūs ir niekada nenuobodūs :D Sėkmės tame.. Taigi, manau, geriausias daugelio užduočių atlikimo vienu ir tuo pačiu metu bruožas yra pažadas sau ir savo artimiesiems, kad su viskuo susitvarkysi pats, o į tai gali įeiti: valymas, apsipirkimas, maistas, automobilis (ar dviratis ar bet koks transportas), sąskaitos, kūno higiena, plovimas, išvaizda, sveikatos priežiūra ir pan.
​Minusai: Jei tvarkaisi vienas, žinai, kaip nesmagu turėti ką nors papildomo, kaip nesmagu persikelti gyventi į kitą butą, miestą, šalį... kaip sunku pasikviesti kitą žmogų į savo gyvenimą ir kaip sunku apibėgti ir pakankamai pasibūti su tais, kurie jau yra jame, ir, beje, jų gyvenimas taip pat keičiasi, todėl nuolat esi tarsi amerikietiškuose kalneliuose, nežinia, kas bus už minutės: aukštyn, žemyn ar į šoną. Gali atrodyt ar būti nesusikoncentravęs, paviršutiniškas, pamiršti pasidomėti pasaulio naujienomis ir pan.
Kaip aš su tuo tvarkausi? Leidžiu sau nieko neveikti, jei tiesiog nu negaliu ir tiek tą dieną... Tokai būsena kiek keista ir nejauki, neaiški, bet šiaip ji visai gera ir net šiek tiek šamaniška. Ir taip pat leidžiu au būti 6 rankų ir kojų kažkokiu harė krišna :D kuris daro viską iš karto, jei man atrodo, kad tą dieną užtenka jėgų ir valios tam... Ši būsena iš šono gali atrodyti kiek netvarkinga, išsiblaškiusi, bet ir beprotiškai magiška. Stengiuosi, kad ne visiškai nutrūkčiau nuo dienos grafiko (pavalgymo, miego, valymo laikas), tačiau nepamirščiau ir labiau svarbių užduočių bei jų užimamos erdvės gyvenime (skambutis šeimai, rašyti blogą, planuoti keliones, susipažinti su pasaulio naujienomis, terapija arba darbas su savimi, automobilio taisymas ir pan.)
Taip, viskas taip paprasta – tereikia leisti šiai savybei tekėti lyg upei ir viskas bus gerai ar panašiai :)

Beje, kai kurie žmonės labai mėgsta medituoti, melstis arba abu šiuos užsiėmimus. Tiesą sakant, kartais meldžiuosi ir meldžiuosi tada, kai turiu kažkokią nusileidusią dangiško ryšio tarp viso ko akimirką, tada stengiuosi prisiminti apie dievų ir visko, kas dieviška, sampratos metaforišką mūsų tėvų figūrų atvaizdavimą iš to laiko, kai buvome kūdikiai, o geras ryšys su šiom metaforomis (ar kaip) įgalina mus vertinti gyvenimą ir lengviau priimti jo dovanas. Taip pat tai darau didelės įtampos... ir nelaimingų atsitikimų akimirkomis, tai atkuria tą patį ryšį su „dieviškumu“ ir apsaugo mus nuo įtikėjimo, kad nesugebame atlaikyti ir įveikti sunkumų. Nors, jei atvirai, daug dažniau kalbu sau mantras: tiesiog kai kurių svarbių ir efektyvių sau frazių ar pan. ritmingą kartojimą.
O ką paminėti apie meditaciją? Hm, čia taip pat vargu tai darau sąmoningai, bet taip vis tik įvyksta, kad labiau susikaupčiau ir susikoncentruočiau, o ne būčiau vėjo nupučiamu bet kuria kryptimi. Dažniausiai tai tieisog įvyksta savaime kažkuriam procese, kai privalau susikoncentruoti, o be meditacijos tai tampa  keblu, na, tiesiog pakeliui įvyksta.. arba tiesiog prieš užmiegant ar prieš pat pabudimą... Tos išgrynintos linijos tarp sąmoningumo (dienos) ir pasąmoningumo (nakties), tos akimirkos, kur tu įgyji tokių įžvalgų ir kartais gauni tokių suvokimų, kad jokie magic-trips nereikalingi, tiesa? Tos akimirkos yra natūraliai hipnotizuojančios ir pilnos vizijų. Ir vėl gi, daug stipriau mane traukia tiesiog pabuvimas gamtoje ir jos stebėjimas, nes tai taip nuramina, įžemina ir sujungia su aplinka, kad tam turbūt nelabai kas prilygs.
Jei turite kuo pasidalinti apie maldas, mantras, meditacijas, gamtos stebėjimą ir pan., parašykite komentaruose, man būtų malonu paskaityti :) Dalinies, vadinas rūpinies

Namaste