Taigi pratęsiant laisvės ir stabilumo temą... Labai patiko žmogaus mano grupėje klausimas apie laisvę ir stabilumą, kas konkrečiai patiko, tai įvardinimas. Laisvė ir stabilumas, kokia įžvalga! Nes juk aš pats visad maniau, jog laisvė ir saugumas eina tarsi priešingo poliariškumo pusėse... O iš tiesų, nė velnio! Būtent stabilumas eina priešais laisvę, o saugumas gali būti tiek vienam, tiek kitam poliuje, kaip ir tiek pat nebūti jame. Vėlgi... labai dažnai pagalvoju, kiek stipriai mūsų disfunkcinėse šeimose, o net nebūtinai šeimose, bet apskritai visuomenėje yra pašiepiamas saugumas... Ir būtent tos pusės, kurios realiai yra gan priešinguose poliuose tarsi išblaško žmogų ir jis tarsi turi rinktis veiną arba kitą polių ir laikyti tai kažkokiu savo esminiu pasirinkimu be didesnio lankstumo. Iš tiesų, kaip kad ir prieraišumo stiliai rodo, ne visad "teisingo" poliaus pasirinkimas yra išeitis... Išeitis yra saugume, o koks polius tuo metu yra saugesnis, tą ir renkiesi...
Taigi... ką tuomet reiškia stabilumas, kai žmogus kinta, jo gyvenimas kinta, o tiek namai, tiek šeima, tiek šalis nesikeičia... Toks žmogus tampa savo stabilios aplinkos tiek viduj, tiek išorėje kaliniu. Kaip kad sakoma „Augimas yra skausmingas. Pokyčiai yra skausmingi. Tačiau nieko nėra tiek skausmingo, kaip likti įstrigus vietoje, kuriai tu nepriklausai.“ – Mandy Hale. Stabilumas tampa nesaugiu. Na, o kaip laisvė gali būti ne saugia?? (Blog'o įrašas apie laisvę) Oij... na, kiek žmonių per "netyčia" atsidūrė vienutėje už "netyčia" surūkytą suktinę... Ar už ?? pinigų viešoje vietoje deginimą priešinantis ?? kapitalizmui... Už nežinojimą paprastų taisyklių, už važinėjimą be bilieto ar išgėrus ir taip toliau... Tiesiog, kai kada laisvė nėra tas pats, kas neatsakingumas ir priimtų visuotinių įstatymų ar normatyvaus elgesio atmetimas... kai kada laisvė yra šių dalykų supratimas ir gebėjimas su jais susitvarkyti išliekant saugiu. Jei gyveni šalyje, kur sunku su žmogaus teisėmis, gali išvykti, jei negali išvykti, gali prisidėti prie judėjimo, kad pakeisti padėtį šalyje ir daryti tai taip, kad rizika taptų suskaičiuota, ne beprotiška, net jei ir taptum įkalintas ir pan. Visa tai - pasirinkimai, svarbiausia rinktis saugumą, nes ... kaip bebūtų šaunu su ta laisve, niekam nereikia tavęs mirusio ar įkišto kažkur ar prikimšto vaistais... ar praplautomis smegenimis ir pan, to nereikia niekam. Mes visi darom kažkokius kompromisus, nes visiška laisvė - lakstyti nuogam, kai užplaukia, daužyti "priešų" langus ir deginti mašinas.. na tai yra :)) prasčiau nei gyvūnų pasaulyje. Kaip kad sako "Įprastai stabilumą laikome pastoviu gyvenime, o atsitiktinumus – išimtimi, tačiau yra visiškai priešingai. Iš tikrųjų atsitiktinumai yra taisyklė, o stabilumas – išimtis." - Gabrielis Orozco. Laisvė tampa nesaugia. ![]() Taigi, ilgai nesukiojant to paties, tai, ką noriu pasakyti, yra apie stabilumą šįsyk... Aš jį matau saugiu tuomet, kai jis veikia kaip resursų praradimo prevencija. Tai nėra apie tai, kad orientuotis į resursų gavimą bet kokiomis priemonėmis, bet kuriuo metu iš bet kokio įmanomo ar net neįmanomo šaltinio. Tokiu elgesiu žmogus susipriešina su aplinka, savimi, savo vidine ramybe ir net pasitikėjimu... Tai labai išderina ir kitus, tu atrodai lyg amžinai nepasotinamas, parazituojantis, pavojingas, toks energetinis vampyras arba nestabilus agresorius, kuris desperatiškai ieško dar vienos aukos, dar vieno kažko, kas trumpam pasotintų, - dar vieno skrydžio, dar vieno naujausio mados klyksmo... dar vieno trumpalaikio pasitenkinimo, dar vieno BET KO. Tuo metu, kai gali orientuotis į tai, ką jau turi, kas jau vyksta ir yra pakankama, o gal net ir linksma... ir bandyti tai išaikyti ir išsukti nuo kitų norinčių tai suvartoti sau, nes mes visi linkę kaupti dalykus, ir gauti jų daugiau ar bent pakankamai.. ir tai tikrai nebūtinai apie materialią gyvenimo pusę, tai yra ir apie draugus, ir net jei jų nenorim daugiau, tai tada tikrai norim geresnių - artimesnių, labiau linkusių į bendradarbiavimą ir taip toliau ar gal net patobulinti ryšį su jau esamais, pagilint ar įsidrąsint visu pajėgumu vytis juos ar/ir leisti jiems vytis save... Tai - tiesiog neišvengiami poreikiai, kurių niekas nė nemano kažkaip suvaldyti, bet greičiau jau PATENKINTI... tad :) vienokia ar kitokia konkurencija neišvengiama... ir tai priėmus, galima į tai pasižiūrėti ir per to paties saugumo prizmę, gyvenimas - tarsi sporto žaidimas, mes visi sportuojam ir ir dėl šios sportinės dvasios, galima pasistengti dar ir laimėti... O laimejimui reikalinga ne vien veržtis, bet ir bandyti išvengti nesėkmės. Tai štai... manau, jog stabilumas yra apie gebėjimą išvengti nesėkmės, nesivaikant ne tavo ar nerealistiškų užsirėžimų, tikslų; lygiai kaip kad laisvė yra bandymas orientuotis į sėkmę, į savo tikslus, o ne nesėkmę ar kažkieno kito siekius. Panašiai kaip kad užsidirbti ir taupyti, vien gerai uždirbti nėra pravartu, kaip ir vien mokėti gerai taupyti... Kai kada viena, kai kada kita yra svarbiau. Kaip kad laisvė būtų leisti sau orientuotis ties savo gyvenimo kryptimis, taip stabilumas panašus į gebėjimą išvengti atsijungimo nuo jų, jei paprastai įvardinus. :) Mėgaukitės Ir darsyk kviečiu prisiminti, jog kad ir kaip jūsų aplinkoje, kurioje augot ar tebeesat, yra koneveikiamas saugumas.. tapatinant tai su pasipūtimu, baikštumu... nuobodybe ar gudrumu... tai bene patraukliausia savybė tiem, su kuriais įmanoma užmegzti tikrai gerus ryšius.. O ☝️ visa kita - ne tiek ir svarbu. vienintelė ir nepakartojama :) elegantiškai dėkinga شکیرا
0 Comments
Leave a Reply. |
Autorius- Laurynas SadzevičiusTai yra mano blog'as lietuvių kalba apie savityrą, emocinį gijimą, augimą, apie psichologiją, filosofiją apskritai bei susijusias temas. Archyvas
February 2025
Teminiai žodžiai
All
|